Atrodytų, kad ir kur pasisuksi, visur rasi kompiuterį su internetu. Tačiau Statistikos departamento duomenimis, tik kiek daugiau nei pusė namų ūkių turi prie pasaulinio tinklo prijungtą kompiuterį.
Tad ką daryti tai kitai pusei žmonių, kurie naudotis šiuolaikinėmis technologijomis vis dar negali? Jiems padėti skirtas nuo 2002 m. vykęs viešųjų interneto prieigos taškų projektas. Jį įgyvendinant kompiuteriai ir internetas pasiekė atokiausius šalies kampelius, o visoje Lietuvoje atsirado 875 vietos, kuriose žmonės nemokamai gali naudotis žiniatinklio teikiamomis galimybėmis.
Internetu rūpinosi kunigas
Įdomiai viešasis internetas atsirado Marijampolės rajone esančiame Sasnavos miestelyje. Iš pradžių prieigą norėta įkurti ne kur kitur, o bažnyčiai priklausančiuose parapijos namuose. Tuo, kad sasnaviečiai galėtų vieni pirmųjų naudotis dar tik įsibėgėjančio projekto pranašumais, rūpinosi parapijos klebonas Arvydas Liepa.
Mintis įrengti visiems prieinamą kompiuterį su internetu A.Liepai kilo lankant parapijiečius. „Mačiau, kad toli gražu ne kiekviena šeima turi kompiuterį, juo labiau internetą”, – pasakojo jis.
Daugelį metų kompiuteriu ir internetu besinaudojantis A.Liepa mano, kad šios technologijos praverstų daugeliui miestelio gyventojų. Jis kreipėsi į projekto vykdymą koordinavusią asociaciją „Langas į ateitį” ir greitai Sasnavoje atsirado viešasis interneto prieigos taškas. Tiesa, kad sasnaviečiams būtų patogiau naudotis, kompiuteriai su internetu įrengti miestelio bibliotekoje.
Kaimą priartino prie miesto
Aktyviam klebonui internetas seniai tapęs nepakeičiama priemone, leidžiančia bendrauti su giminaičiais ir draugais, sumokėti mokesčius ar rasti reikiamos informacijos. Pasak jo, ši technologija nesvetima visai bažnyčiai – internetu ir e. paštu naudojasi vyskupai, įvairios bažnyčios institucijos turi savo svetaines.
Sasnavos bibliotekoje įrengtas viešasis internetas daugiausia pritraukia jaunų miestelio gyventojų.
„Kada tenka užsukti į biblioteką, vis randu ką nors prie kompiuterio. Dažniausiai tai būna jaunimas, bet pasitaiko ir vyresnio amžiaus žmonių. Apskritai, kiek girdėjau atsiliepimų, žmonės labai patenkinti, kad gali nemokamai naudotis internetu, per jį bendrauja, sužino naujienų”, – sakė pastebėjęs A.Liepa.
Viešojo interneto nauda neabejoja ir aljanso „Langas į ateitį” direktorė Loreta Križinauskienė, prieigos taškus vadinanti tiesiog „viptais”. Anot jos, kai 2002-aisiais buvo įrengti pirmieji „viptai”, mažai žmonių teišmanė kam tai skirta ir kaip tuo naudotis, tačiau per šešerius metus padėtis labai pasikeitė.
„Viešieji interneto prieigos taškai svarbūs ne tik kaip informacinė technologija, jie taip pat prisideda prie socialinės atskirties mažinimo ir kaimą priartina prie miesto”, – tikino L.Križinauskienė.
Dabar Lietuva yra viena iš daugiausia viešųjų interneto prieigos taškų pagal gyventojų skaičių turinti ES valstybė. Skaičiuojama, kad taškus vieną nuo kito šalyje skiria tik 8 km.
Šešerius metus trukusio projekto vertė – daugiau kaip 21 mln. litų. Didžiąją dalį lėšų skyrė ES paramos fondai, prie projekto prisidėjo ir valstybė, verslas.
Atsirado svarbus žmogus
Atokesnėse šalies vietovėse atsiradę interneto prieigos taškai lėmė ir daugiau pokyčių. Pavyzdžiui, kai kuriose gyvenvietėse iki tol apskritai nebuvo interneto ryšio. 200–300 gyventojų turinčiose vietovėse paslaugų neteikė jokia bendrovė.Dar įdomiau, pasak L.Križinauskienės, kad be kunigo ir gydytojo, kaimo bendruomenėje atsirado dar vienas svarbus žmogus – „vipto” kuratorius.
„Pastarąjį dažniausiai pažįsta visas kaimas, žino, kur jį rasti, ir kreipiasi patarimo, kaip naudotis kompiuteriu, kaip ieškoti informacijos ar kaip per jį susisiekti su artimaisiais”, – sakė ji.
Daugelis viešųjų interneto prieigos taškų įsikūrę bibliotekose, todėl jų darbuotojai dažniausiai ir tampa kuratoriais. Vykdant projektą mokyta apie 500 žmonių, šie dabar konsultuoja gyventojus, sprendžia iškylančias nedideles problemas. Tiesa, visi prieigos taškai sujungti į bendrą sistemą, o juos prižiūrėti galima per atstumą.
Taiso iš Vilniaus
Prieš kelis mėnesius paskutinį projekto etapą užbaigusios informacinių technologijų (IT) bendrovės „Alna Intelligence” skaičiavimu, į bendrą viešųjų interneto prieigos taškų tinklą sujungta per kelis tūkstančius visoje Lietuvoje esančių kompiuterių. Tinklo įrengimo darbus atliko šimto specialistų komanda.
Pasak bendrovės direktoriaus Gintaro Grybėno, naudojantis centralizuota administravimo ir priežiūros sistema, iš Vilniuje įsikūrusios „Alna Intelligence” būstinės galima nustatyti už šimto kilometrų esančio kompiuterio gedimą ir jį pašalinti, taip pat įdiegti naują programinę įrangą. Priežiūros paslaugas bendrovė įsipareigojusi teikti dar trejus metus.
„Daugelio viešųjų kompiuterių su internetu darbas buvo sutrikęs dėl sąmoningų ar nesąmoningų lankytojų veiksmų. Sutrikimus šalindavo kuratoriai, o geresniu atveju – vietos bibliotekose ar savivaldybėse dirbantys IT specialistai”, – kalbėjo direktorius.
Anot jo, kompiuterių priežiūrą patikėjus specialistams, vienas rūpestis nukrito nuo kuratorių galvų. Pastarieji dabar gali daugiau laiko skirti konsultacijoms ir šviečiamajai veiklai.
Mišios internetu nevyks
Nors, pasak L.Križinauskienės, šiuo metu steigti naujų „viptų” neplanuojama, IT plėtra kaimiškose vietovėse toli gražu nesibaigia. Pagrindinis dėmesys šiuo metu skiriamas nuotoliniam mokymui.
„Langas į ateitį” organizuoja nuotolinius kursus, kuriuose nemokamai dalyvauti gali visi norintys. Mokoma saugiai dirbti kompiuteriu, kurti pateiktis, naudotis skaičiuokle ir interneto komunikacijos programomis.
Kadangi buvo kalbama apie įvairius internete vykstančius dalykus ir jų naudą, „e Diena” pasidomėjo, ar aktyviai technologijomis besinaudojantis klebonas į internetą neketina perkelti ir mišių. A.Liepa į klausimą atsakė klausimu: ar kada bus įmanoma pavalgyti per internetą?
„Internetas, kad ir koks šaunus išradimas yra, niekada nepakeis betarpiško bendravimo vieni su kitais ir su Dievu. Niekas nepakeis nuoširdaus rankos paspaudimo, bičiuliško apkabinimo ar susivienijimo su Kristumi eucharistijoje”, – kalbėjo dvasininkas.
