D. Kreivys kreipsis į teismą, kad būtų paneigta žiniasklaidos grupės „Diena media” informacija, kad jis suteikė paramą įmonėms, kurių akcininkė yra jo motina.
„Šmeižto kampanija tęsiasi. Parama su manimi siejamoms įmonėms niekada nebuvo skirta. Iš viso parama skirta apie 300 mokyklų. Tuomet savivaldybės ar mokyklos renovacijai skelbia konkursus, per kuriuos atrenka rangovus ir pasirašo sutartis. Tad įmonėms, kurios renovuoja mokyklas, parama nebuvo suteikta”, – pranešime spaudai cituojamas ūkio ministras Dainius Kreivys.
Kaip ketvirtadienį rašė „Vilniaus diena”, ūkio ministro motinos Florentinos Kreivienės valdoma bendrovė „Specializuota komplektavimo valdyba” (SKV), kurios valdybos nariu anksčiau buvo pats D. Kreivys, pernai susižėrė Europos Sąjungos paramos už maždaug 6 mln. litų. Bendrovė su partneriais laimėjo du konkursus Vilniaus mokyklų pastatams renovuoti. ES lėšos šiems projektams atkeliavo iš LVPA, pavaldžios D. Kreivio vadovaujamai Ūkio ministerijai.
Paklaustas, ar numano, kas gali slėptis po šiuo, paties ministro teigimu, šmeižtu, D. Kreivys Žinių radijui patvirtino neturintis tikslios versijos. Tačiau pabrėžė, kad kažkas yra organizuojama ir viskas vyksta neatsitiktinai.
Kalbėdamas apie galimas versijas, ūkio ministras įvardijo du svarbius faktus: pirmiausia, būtinybę suprasti, kaip veikia Ūkio ministerija, o, antra, didesnių ekonominių grupių spaudimą ir interesus.
„Ūkio ministerija kontroliuoja, kaip yra vykdomi viešieji pirkimai, t.y. 10 mlrd. litų į metus. Taip pat mes turime beveik 5,5 mlrd. litų Europos Sąjungos lėšų”, – dėstė D. Kreivys. Žinių radijui jis paminėjo, kad šiuo metu Ūkio ministerijos iniciatyva reformuotas viešųjų pirkimų įstatymas yra pripažintas skaidriausiu Europoje, o neskelbtinų derybų žymiai sumažėjo.
Komentuodamas Žinių radijui, D. Kreivys teigė, kad Ūkio ministerija verslui yra išdalinusi daugiau kaip 2,5 mlrd. Europos Sąjungos lėšų tiesioginės paramos pavidalu. Tačiau jis dar kartą pabrėžė, kad nė viena iš D. Kreivio motinos valdomų ar kitaip su juo susijusių įmonių tokios paramos negavo. Taip pat, ministro teigimu, nuo kiekvienos paraiškos, kurios teikiamos ES paramai gauti, yra nubraukiama po 20-40 proc., taip taupomos lėšos, kurios naudojamos kitiems labai svarbiems Lietuvos ekonomikai projektams.
Tikslesnių duomenų apie ekonominių grupių daromą spaudimą ministras nepateikė, tačiau vieną pavyzdį paminėjo. „Visus metus buvo minami slenksčiai, kad [Vilniaus] Sporto rūmai gautų paramą”, – pasakojo D. Kreivys. Vis dėlto pavardžių neįvardijo. Ministras teigė, kad norėta gauti paramą, tačiau net gavus paramą projektas nebūtų užbaigtas, nes pinigų esą reikia žymiai daugiau.
Neigia skyręs paramą
Anot ministro, jo įsakymu pinigai skiriami švietimo pastatams renovuoti, o ne konkrečioms įmonėms, kurios atliks rangos darbus.
„Viešųjų pastatų, tarp kurių yra ir daug mokyklų, renovavimas nieko bendra neturi su parama verslo įmonėms. Kalbama apie švietimo pastatų renovaciją, kurių konkursus organizuoja savivaldybės. Ūkio ministras pasirašo įsakymus skirti pinigus viešiesiems juridiniams subjektams, o ne konkrečioms įmonėms, kurios atliks rangos darbus. Pasirašant įsakymus ministrui teikiama projektų vertinimo, atlikto Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) ekspertų, ataskaita, kurioje informacijos apie rangovus nėra”, – pranešime spaudai cituojamas ūkio ministras D. Kreivys.
Anot jo, projektų vertinimo ataskaitoje, kurios formą yra patvirtinusi Finansų ministerija, yra teikiama informacija apie pareiškėją, trumpas projekto aprašymas, projekto tikslai, uždaviniai, veiklos ir planuojami rezultatai: renovuotas pastatas, sutaupyta energija.
LVPA: ministras savo įmonėms paramos neskyrė
LVPA, po ministro įsakymo skyrusi ES paramos lėšas F. Kreivienės įmonei, pareiškė, esą D. Kreivys nedalyvavo skirstant lėšas mokyklų renovavimo konkursams, kuriuos laimėjo SKV.
„Renovuojamų mokyklų sąrašai buvo sudaryti bendru Ūkio ir Švietimo ir mokslo ministerijų sutarimu ir jį dar 2009 metais patvirtino abu ministrai. Vėlesnius viešuosius pirkimus organizavo savivaldybės. Tada ministras savo parašu patvirtino pinigų skyrimą mokykloms”, – Ūkio ministerijos ketvirtadienį išplatintame pranešime cituojama LVPA direktorė Diana Vilytė.
Ji taip pat tvirtino, esą jos vadovaujama įstaiga nesiėmė „skubaus pinigų pervedimo”. „Paprastai patikrinimo ir pinigų pervedimo procedūra užtrunka 30-35 dienas”, – tvirtino Ūkio ministerijai pavaldžios įstaigos vadovė.
Pasak D. Vilytės, minėtose mokyklose darbai dar iki galo nėra atlikti, todėl pervesta tik dalis pinigų. LVPA vadovė taip pat tvirtina, esą ministras nedarė įtakos mokyklų renovavimo rangovų pasirinkimui.
Premjerą paaiškinimai įtikinimo
Ūkio ministro ir LVPA vadovės paaiškinimai įtikino ir Premjerą Andrių Kubilių.
„Ūkio ministras paaiškino, kad skyrė 900 mln. litų trijų šimtų Lietuvos mokyklų renovacijai. Verslas paramos negavo – paramą gavo mokyklos,” – pranešime spaudai cituojamas A. Kubilius.
Anot jo, viešųjų pastatų renovavimo programa nėra parama verslui – pinigai skirti mokykloms atnaujinti. Konkursus atrinkti įmones atlikti renovavimo darbus organizavo savivaldybės. Ūkio ministras konkursų rezultatams įtakos negalėjo turėti.
„Interesų konflikto nematau. Jei dar yra abejonių, jas turi išsklaidyti Vyriausioji tarnybinės etikos komisija „, – teigia Premjeras.
Jo nuomone, publikacijos, kuriose parama mokykloms painiojama su parama verslui, pirmiausia yra ženklas, kad ne už kalnų rinkimai.