Lietuvoje apleistas žemes paversti dirbamomis, prižiūrimomis ir naudojamomis tikimasi įkūrus Valstybės žemės fondą. Šis fondas kuriamas pertvarkant Valstybinį žemėtvarkos institutą, jis perims ir dalį apskričių administracijų funkcijų.
Lietuvoje yra apie 0,5 mln. ha apleistų žemių, kurios, įvairiais skaičiavimais, kasmet galėtų atnešti papildomai 1,35 mlrd. litų pajamų; papildomai būtų užimta 20 tūkst. asmenų, prognozuoja agroverslo tinklapis „Mano ūkis”.
Apleistose nedidelio našumo žemėse rekomenduojama auginti trumpos rotacijos želdinius, gaunant 1,5 tūkst. litų pajamų iš hektaro (pelnas sudarytų 1 060 litų iš hektaro), arba daugiametes žoles, netradicinius augalus (tokiu atveju prognozuojamos pajamos iš hektaro sudarytų 1 040 litų, pelnas – 540 litų).
Žemės ūkio rūmuose surengtoje konferencijoje žemės ūkio viceministras Edvardas Raugalas pripažino, kad mėginimas apmokestinti apleistų žemių savininkus didesniais mokesčiais ir taip priversti juos prižiūrėti žemę, ją parduoti ar išnuomoti baigėsi nesėkme. Tam pasipriešino Lietuvos savivaldybės ir kai kurios ministerijos. Valstybės žemės fondas turėtų padėti spręsti tinkamo žemės naudojimo problemas ir kurti racionalias žemėnaudas.
Pirmas darbas – surinkti visus naujausius duomenis apie apleistos žemės plotus, nesvarbu, ar ji būtų valstybės, ar privati. Su kiekvienu konkrečiu žemės savininku išsiaiškinti, ką jis planuoja daryti su apleista žeme, kaip ją tvarkyti. Tada reikės pasiūlyti savininkams sprendimo būdus: nenaudojamą – parduoti ūkininkui arba išnuomoti, arba perduoti Valstybės žemės fondui, o šis ją išnuomotų ūkininkui ar kitam asmeniui.
Išjudinti situaciją iš mirties taško galėtų padėti mokesčiai. Nesitvarkantiems ar nepajėgiantiems žemės tvarkyti savininkams numatoma siūlyti dvi išeitis: už apleistą žemę mokėti didesnius mokesčius (baudas) arba pasirinktu būdu perduoti ją Valstybės žemės fondui. Taip žemė būtų vėl įtraukta į žemės ūkio ar energetinio produkto gamybą, panaudojama aplinkosaugai, poilsiui ar kitiems toje teritorijoje planuotiems uždaviniams spręsti.
Kitas būtinas žemės tvarkymo darbų etapas, kurio imsis Fondas, tai žemės sklypų konsolidacija. Tai gali būti paprasčiausias kelių ūkininkų žemės sklypų pertvarkymas stambinant žemėnaudas ar net daugialypis kaimo plėtros ar bendrojo teritorijos planavimo projektas, numatant ne tik privažiuoti ir įdirbti patogius žemės sklypus, bet ir kelius, apsaugines jų zonas, taip pat apželdinimo bei poilsio vietas.
Ten, kur atsiras daug laisvos valstybinės žemės, Fondas projektuos naujus ūkius ir organizuos konkursus jauniesiems ūkininkams naujų ūkių išperkamajai nuomai. Fondas dalyvaus ir sprendžiant strateginius žemės privatizavimo klausimus.
„Norėtume visas problemas spręsti greičiau, tačiau radikalūs sprendimai susiję su Žemės reformos įstatymo pataisomis, o įstatymo pakeitimas – ilgas ir sudėtingas procesas. Juk matome, kad ketinimas apmokestinti apleistų žemių savininkus kol kas nepavyko”, – aiškina žemės ūkio viceministras E. Raugalas.
