Esamos karšto vandens ruošimo sistemos sukonstruotos su arba be šilumokaičio, skirto atskirti šilumnešio nuo vandens tiekiamo į kriauklę.
Didžioji dabar naudojamų šilumokaičių dalis yra vamzdeliniai. Sistemoje yra įrengti elektriniai arba tiesioginio veikimo reguliatoriai. Šilumokaičiai yra labai dideli, ir užima daug vietos. Karšto vandens sistemos darbas labai priklauso nuo to ar yra šilumos poreikis ar ne. Žiemą šildymo sistemos grįžtamas srautas paduodamas į šilumokaičio pirmą laipsnį – pašildymas. Jei karšto vandens temperatūra gaunasi žemesnė nei reikalinga, valdymo vožtuvas atsidaro ir karštas vanduo patenka į antro laipsnio pašildytuvą, kurio šilumokaitis prideda papildomą šilumos kiekį.
Tiesioginėse karšto vandens tiekimo sistemose vanduo iš šaltinio pamaišomas su grįžtančiu vandeniu, siekiant turėti reikiamos temperatūros vandenį. Temperatūros daugeliu atvejų užtenka, tačiau centralizuoto šildymo sistema papildoma vandeniu iš vandentiekio.
Kaip rekonstruoti karšto vandens ruošimo sistemą
Pirmiausia reikia pakeisti seno tipo šilumokaičius į šiuolaikinius – plokštelinius. Rinkoje jau yra mažagabaričių dviejų laipsnių šilumokaičių.
-Pakeisti valdymo sklendę.
-pakeisti arba įrengti naują valdiklį.
-įstatyti cirkuliacinį siurblį karštam vandeniui.
Karšto vandens cirkuliacinė linija suteikia galimybę gauti reikiamos temperatūros vandenį iš čiaupo. Taigi nereikia išleisti didelio kiekio vandens iki to momento, kol pasirodys karštas vanduo.
Valdymo tikslumas
Bendri tikslumo standartai neegzistuoja. Tačiau šiandien prisilaikoma normų, kurio buvo nustatytos Suomijoje. Pirmiausia, čiaupe reikia turėti 50-55oC temperatūros vandenį. Įvertinant 5oC temperatūros kritimą vamzdyne, vandens temperatūra šilumokaityje turi būti 55-60oC. Priimtini nukrypimai gali daugiausiai siekti ±10 K dviejų minučių periode. Esant pastoviam apkrovimui yra leistini temperatūros svyravimai ±2 K.
Karšto vandens ruošimo įrenginių valdikliai
Dideli apkrovimo kitimai karšto vandens sistemose kelia specialius reikalavimus valdikliams. Valdiklis turi palaikyti pastovią temperatūrą visą laiką, nepriklausomai nuo apkrovimo, t.y. pikiniais atvejais ar tiktai kompensuoti šilumos nuostolius, kai yra mažas vandens poreikis ir karštas vanduo tiktai cirkuliuoja vamzdyne. Turint prastą valdymo sistemą, svyravimai paprastai kompensuojami nustatant aukštesnę ruošiamo vandens temperatūrą. Naudojantis tikslesne valdymo sistema, atsiranda galimybė sumažinti temperatūrą šilumokaityje ir cirkuliacinėje linijoje.
