Polistireniniu putplasčiu šiltinami plokštieji ir šlaitiniai stogai bei terasos. Visais atvejais stogų šiltinimas turi būti atliekamas laikantis STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai” nuorodų.
Stogo šilumos izoliacija gali būti daroma iš vieno arba kelių polistireninio putplasčio sluoksnių. Kai šilumos izoliacija daroma iš kelių sluoksnių, t. y. apatinio ir viršutinio, siūlės neturi sutapti. Atstumas tarp siūlių turi būti > 200 mm. Visais atvejais šiltinimo plokštės turi būti glaudžiai sujungtos su pagrindais. Visi tarpai turi būti užsandarinti.
Šiltinamų stogų šilumos izoliacija ir kitos jų dalys turi būti apsaugotos nuo garinės drėgmės, išeinančios iš pas¬tato į išorę. Tam tikslui yra įrengiamas garus izoliuojantis sluoksnis – garo izoliacija. Rekomenduojama naudoti savalipius garų laidumą reguliuojančius sluoksnius (LST EN 13970), prie kurių viršutinio paviršiaus priklijuojamos polistireninio putplasčio plokštės. Naudojant savalipius sluoksnius nepažeidžiamas pagrindas.
PLOKŠČIŲJŲ STOGŲ ŠILTINIMAS
Plokščiųjų stogų nuolydis yra nuo 0.7° iki 7. Virš plokščiųjų stogų gali būti dar daromos terasos – eksploatuojami stogai . Plokščiųjų stogų nuolydžius rekomenduojama formuoti polistireniniu putplasčiu. Polistireninis putplastis prie plokščio stogo pagrindo tvirtinamas mechaniškai smeigėmis arba klijuojamas. Kai stogas šiltinamas dviem sluoksniais, apatiniam sluoksniui naudotinas polistireninis putplastis EPS 80, viršutiniam 100. Kai stogas šiltinamas vienu sluoksniu, tada naudotinas tik EPS 100.
Plokščio stogo šiltinimas ties įlaja:
1 – gelžbetoninė plokštė;
2 – išlyginamasis sluoksnis;
3 – garo izoliacija;
4 – polistireninio putplasčio EPS 80 apatinis sluoksnis su suformuotu stogo nuolydžiu;
5 – polistireninio putplasčio EPS 100 viršutinis sluoksnis – paklotas;
6 – hidroizoliacinė danga su apsauginiu sluoksniu;
7 – papildomi hidroizoiiacijos sluoksniai;
8 – įlaja;
9 – nuotėkio vamzdis;
10 – garo poveikiams atspari šilumos izoliacija.
ŠLAITINIŲ STOGŲ ŠILTINIMAS
Polistireninio putplasčio šilumos izoliacija šlaitiniuose stoguose dažniausiai dedama tarp gegnių . Šlaitinių stogų šiltinimui naudotinas polsitireninis putplastis EPS 50. Polistireninis putplastis į stogą dedamas po to, kai iš apačios prie gegnių yra pritviritinti horizontalūs 40X40-80 mm tašai. Polistireninio putplasčio plokščių ir jų sandarinimų paviršiai turi būti lygūs kad ant jų arba prie jų nesusilaikytų atsitiktinė drėgmė. Šlaitinio stogo karnize turi įrengtos vėdinimo angos, ne mažesnės kaip 0,2% vieno metro pločio juostos stogo šlaito paviršiaus ploto ; mažiau kaip 200 cm2 karnizo metrui. Šlaitinio stogo kraigas irgi turi būti vėdinamas. Jame turi būti įrengtos vėdinimo angos į abi puses, plotas kiekvienoje kraigo pusėje turi būti ne mažesnis kaip 0,05% vieno metro pločio juostos stogo šlaito paviršiaus ploto ir ne mažiau kaip 50 cm2 kraigo metrui. Kad į stogą pro kraigus nepatektų lietaus vanduo, sniegas bei teršalai, į kraigą reikia dėti specialius įdėklus. Kraigo įdėklus komplektuoja stogų dangos tiekėjai. Stogo viduje esančio vėdinimo tarpo skerspjūvio plotas turi būti ne mažesnis kaip 200 cm2/m. Vėdinimo tarpo aukštis turi būti 20-40 mm. Šlaitinių stogų, apšiltintų polistireniniu putplaščiu, dangoms gali būti naudojamos: keraminės bei cementinės čerpės, skardos lakštai su falcinėmis jungtimis, profiliuoti su čerpių imitacija skardos lakštai, banguoto plaušocemenčio lakštai, lygaus plaušocemenčio lakštai, mediniai gontai, nendrės, šiaudai ir kt. Stogų dangų atsparumas tūriniam šaldymui turi būti ne mažesnis kaip F(RE)>150.
Šlaitinis stogas su šilumos izoliacija tarp gegnių:
1 – stogo danga (keraminės, cementinės čerpės ar kt. danga);
2 – grebėstai;
3 – nuožulnūs tašai;
4 – vėdinimo tarpas 20-40 mm;
5 – vėjo izoliacija;
6 – gegnės;
7 – polistireninis putplastis EPS 50;
8 – tašai 40 mm X 40-80 mm;
9 – garo izoliacija;
10 – apdailos lentos arba kiti apdailos elementai.
