Maumedis yra unikalus ir ypatingas medis, maumedžio gontai geba taip prisitaikyti prie atmosferos pokyčių, jog be jokios priežiūros tarnauja šimtmečius. Kaip tai vyksta?
Ar galite įsivaizduoti, jog jūsų namo stogo danga prieš lietų, kai atmosferos ore padaugėja drėgmės, pabrinksta, čerpės susiglaudžia viena su kita ir neleidžia į vidų patekti lietaus vandeniui. Po lietaus čerpės susitraukia, grįžta į pradinį būvį, bet nesideformuoja ir sudaro salygas stogui vėdintis. Taip ryškiai į atmosferos pokyčius reaguoja tik maumedžio čerpės, todėl šių čerpių arba gontų stogai yra tarsi gyvos gamtos dalis – ekologiškiausi ir ilgaamžiškiausi iš visų žinomų stogo dangų.
Unikali maumedžio čerpių dengimo technologija: kad galėtų reaguoti į drėgmę, tarp jų paliekami tarpai, bet viena ant kitos jos suklotos trimis sluoksniais, perdengiant tarpus.
Mediniam bet kurio medžio gontui pagaminti užtenka nuo kaladės atskelti skiedrą ar plokštelę, todėl gontai iš vietinės medienos buvo viena pirmųjų žmonijos atrastų stogo dangų, pradėta naudoti viduramžiais ar dar anksčiau. Kaip rodo šiuolaikinio mokslo duomenys, nepaisant visiškai paprastos gamybos, netgi nenaudojant jokių cheminių medžiagų, iki šiol nėra stogų ir fasadų medžiagos, kuri būtų taip gerai prisitaikiusi prie aplinkos ir tiek ilgai išliktų funkcionali. Ilgaamžiškumą lemia medienos gebėjimas džiūti bei stogo konstrukcijos vėdinimasis.
Lietuvoje gontams gaminti nuo seno buvo naudojama ąžuolo, drebulės mediena, iš atvežtinių žaliavų – maumedžio, buko, raudonojo kanadietiško kedro mediena.
Maumedžio mediena dėl šio medžio savybių yra pati atspariausia ir ilgaamžiškiausia. Kodėl?
Maumedžio unikalumas
Maumedis – šaltųjų kraštų spygliuotis, natūraliose augimvietėse papiltęs Vakarų Sibire nuo Obės ir Irtyšiaus vakaruose iki Baikalo ežero rytuose. Šiaurėje arealas siekia tundrą, pietuose – Mongoliją ir Kiniją. Priskaičiuojama apie 10-15 maumedžio rūšių, Sibiro maumedžio patvarumą lemia jo augimo sąlygos bei specifinė sakų sudėtis.
Medžiai išauga iki 25-40 m aukščio, vidutinis kamieno skersmuo apie 0,6-1 m. Vidutinis natūraliai augančio maumedžio gyvenimo laikas yra 300-400 metų.
Dėl ilgų ir šaltų žiemų maumedžio mediena turi unikalių savybių, Sibire jis laikomas tvirčiausiu ir ilgaamžiškiausiu medžiu.
Jeigu pažvelgtume į maumedžio medienos rieves, rodančias augimo tempą, matyti, jog jos labai siauros, metiniai prieaugiai nėra dideli. Dėl šios priežasties Sibiro maumedžių mediena yra itin tanki ir kieta.
Maumedžio (kairėje) ir pušies (dešinėje) mediena. Timber-b2b.com nuotrauka.
Maumedžio medienos kietumas pagal Brinelio skalę (nustatoma tam tikru greičiu metant geležinį kamuoliuką) yra 2,9-3,2, ąžuolo – 3,7. Medienos tankis lemia jos atsparumą puviniui.
Maumedį vertino senovės romėnai. Mūsų dienomis randama gerai išlikusių pastatų liekanų iš maumedžio, kurių amžius siekia 500 ir daugiau metų. Daugelis V- IX amžiaus Venecijos kanalus sutvirtinančių polių pagaminti būtent iš maumedžio medienos. 1827 metais, t.y. praėjus 1000-1400 metų, dalis jų buvo ištirti ir nustatyta, kad mediena vandenyje tarsi suakmenėjo, jos nebuvo įmanoma nei perpjauti pjūklu, nei perkirsti kirviu. Nustatyta, kad dėl ypatingos sakų sudėties laikui einant maumedžio mediena tik tvirtėja, o sūriame jūros vandenyje ji visiškai užsikonservuoja.
Sustingę maumedžio sakai primena gintarą.
Pagal kietumą bei atsparumą maumedis nusileidžia tik egzotinėms medienoms rūšims, iš jo statomi laivai, jachtos.
Maumedžio atsparumas puvinių grybeliams ir kenkėjams yra du kartus didesnis nei pušies, atsparumas ugniai taip pat daug didesnis nei pušies medienos. Mediena per visą savo gyvavimo laiką išlieka gyva – t.y. joje išlieka sakų ir fitoncidų, dėl kurių maumedžio spygliai, žievė naudojami medicinoje. Spygliuose yra askorbino rūgšties, tą pastebėję vietiniai Sibiro gyventojai jaunus spyglius kramto, gamina iš jų užpilus taip papildydami savo racioną vitaminu C. Iš maumedžio sakų gaminamas terpentinas iki šių dienų naudojamas reumatinėms ligoms gydyti. Žievė turi daug rauginių medžiagų.
Kas nors kartą buvo iš maumedžio medienos pastatytame name, ilgai nepamirš šios medienos skleidžiamo kvapo.
Tyrimais nustatyta, kad 75-90 proc. maumedžio medienos sudaro branduolinė (šerdinė) mediena. Šerdinė medžio dalis yra tanki, mažiau pralaidi ir daugiau patvari nei balana. Lyginant su kitomis medienos rūšimis tai unikali savybė.
Pagal europinį standartą EN 350-2:1994 (Medienos ir medienos produktų ilgaamžiškumas. Natūralusis medienos ilgaamžiškumas. 2 dalis. Atrinktų svarbių Europoje medienos rūšių natūraliojo ilgaamžiškumo ir įmirkumo vadovas) maumedžio patvarumas ir stabilumas priskiriamas prie geriausių medienos rūšių, pušis patenka į vidutinių grupę.
Maumedžio požievinis sluoksnis yra plonas ir jis visiškai pašalinamas nužievinimo metu. Dėl šios priežasties net esant šiltam orui ar tekant sakams maumedžio rąstai nemėlynuoja.
Maumedžio apdirbimo technologija dėl jos kietumo, dervų ir sakų yra specifinė. Medienos negalima pernelyg greitai džiovinti, nes tokiu atveju ji skilinėja, bet išdžiūvusi pasidaro visiškai atspari puviniui. Maumedžio mediena turi labai mažai celiuliozės pluošto, todėl mediena beveik nenaudojama popieriui gaminti, ir maumedynai nebuvo masiškai iškirsti. Maumedžio medienos nereikia impregnuoti antiseptikais, apdoroti chemikalais, dažais, ji pati turi konservuojančių savybių.
Maumedžio mediena turi savų paslapčių – neteisingai išdžiovinta ir apdirbta ji netenka savo unikalių savybių.
Vakarų Europa garbina maumedį
Lietuvos įmonė „Vlatausa” maumedžių medieną importuoja iš Irkutsko ir Krasnojarsko regiono. Kaip prisimena įmonės vadovas Vladimiras Paulikas, jis tikrąją maumedžio vertę suprato pamatęs, kaip maumedį vertina vakarų europiečiai.
„Važinėjant po Bavariją, Zalcburgo apylinkes, kapinėse teko matyti kryžių, kurių stogeliai padaryti iš maumedžio čerpių. Taip pat ir nemažai kultūros paveldo pastatų, namų dengtų maumedžio čerpėmis, jos ten laikomos amžinomis. Netgi šiuolaikinių, moderno stiliaus namų fasadai ir stogai dengiami maumedžio čerpėmis. Vakariečiai mėgsta maumedžio medienos grindis, nes jos net po keliasdešimties metų skleidžia malonų kvapą”, – sako V. Paulikas.
Modernios architektūros medinio namo fasadai ir stogas dengti maumedžio čerpėmis. Holzschindel.at nuotrauka.
Europiečių žavėjimasis maumedžiu prieš trylika metų UAB „Vlatausa” vadovui pasufleravo mintį maumedžio čerpes pasiūlyti Lietuvos gyventojams, juolab, kad šios medienos apdirbimas yra rankinis – kitoks dėl medienos specifikos jis ir negalimas, nes mediena netektų savo unikalių savybių.
Negalima pjauti ir nereikia chemikalų
Maumedžio mediena savo gerąsias savybes išlaiko ne pjaunama, o skaldoma, nes tuomet nepažeidžiamas jos pluoštas. Dėl šios priežasties gontų gamybos technologija, kaip minėta, beveik nepakito per amžius. Tiesa, galima gontus ir pjauti, tačiau tokiu atveju jų tarnavimo laikas trumpėja beveik perpus.
Maumedžio kaladė.
UAB „Vlatausa” iš Sibiro atsiveža maumedžio kalades, jas skaldo į pliauskas, o šias savo ruožtu skaldymo mašina smulkina į 10 mm storio plokšteles. Plokšteles atskirdami vieną nuo kitos deda į atviras konteinerių lentynas ir džiovina džiovykloje.
Pliauskos skaldomos į 10-12 mm storio, 16-50 cm ilgio ir 6-30 cm pločio čerpes – gontus.
Jokiu būdu suskaldytų ir dar nedžiovintų maumedžio gontų negalima dėti taip, kad jie liestųsi vieni su kitais, nes iš medienos išsiskyrę sakai sukelia pelijimą. Suskaldyti gontai džiovinami iki 18 -20 proc. drėgmės, kai nebėra pavojaus atsirasti pelėsiui, po to pakuojami ir toliau džiūsta natūraliai.
Kairėje – išdžiovinti ir supakuoti drebulės gontai, dešinėje – maumedžio.
V. Paulikas sako, kad kai kurie meistrai, dirbantys su maumedžiu, prieš kalant gontus juos trumpam netgi įmeta į vandenį, kad medžiaga sudrėgtų ir būtų išvengta skilimo, nes toks pavojus dėl medžiagos kietumo yra.
Čerpių gamyba – ilgas ir krupštus rankinis darbas. Atskėlus plokštelę padaroma nuožulni nuosklemba, plokštelė apipjaustoma. Gamyba nėra labai mechanizuota, vyrauja rankinis darbas, tad ir čerpių gamybos mastai nėra dideli.
Kiekvienos čerpės galas nusklembiamas, pašalinamos atplaišos. Čerpių ilgis gali būti nuo 16 iki 50 cm. Čerpių ilgio pasirinkimas priklauso nuo stogo ploto – kuo jis didesnis, tuo ilgesnės gali būti čerpės.
Medinių čerpių skaldymo ypatumai ir degumas
Dar vienas maumedžio čerpių ypatumas tas, jog maumedžio mediena gontams turi būti suskaldyta taip, kad metinių rievių pakrypimas būtų ne didesnis nei 45 laipsniai. Toks skaldymo būdas priskiriamas radialiniam – pjūvis daromas per medžio centrą (šerdį). Tokiu būdu supjautos lentos ar suskaldytos plokštelės, šiuo atveju gontai, daug atsparesni aplinkos poveikiui, beveik nesideformuoja, jų brinkimas ir traukimasis yra minimalus. Didžiausias tokio skaldymo trūkumas yra maža medienos išeiga, t.y. didelis kiekis atliekų. V. Paulikas sako, kad dėl šio ypatumo apie 30 proc. atsivežtos medienos tenka sunaudoti malkoms. Tačiau, norint pagaminti kokybiškas čerpes, kitaip elgtis negalima.
Jeigu stogas dengiamas maumedžio čerpėmis, geriau naudoti maumedžio medienos gegnes ir grebėstus, anot V. Pauliko, ant žemesnės kategorijos medienos konstruktyvo kalti maumedžio čerpes būtų nusikaltimas. Tokia pat nuostata galioja ir įrengiant maumedžio lentų terasą, grindis – tik naudojant tos pačios medienos lages galima garantuoti ilgaamžiškumą.
Kaip sako UAB „Vlatausa” vadovas, ne vienam kyla klausimas apie medinių stogų atsparumą ugniai. Anot jo, maumedis šiuo atveju irgi ypatingas – kieta mediena gaisro atveju užsiliepsnoja ne taip greitai. Kadangi gaisriniai bandymai brangūs, UAB „Vlatausa” vadovaujasi Austrijos čerpių gamintojų „Beyer Holzschindel GmbH” 1995 metais atliktais gaisriniais maumedžio čerpių bandymais. Jų metu buvo bandomos pavienės maumedžio čerpės ir čerpės stogo konstrukcijoje. Pavienėms buvo nustatyta E gaisrinė klasė (tokia pat kaip ir polistireninio putplasčio), konstrukcijoje maumedžio čerpės įvertintos B degumo klase (primename, kad aukštesnei, A klasei priskiriamos medžiagos yra nedegios). Tiesa, kuo statesnis medienos čerpių stogo nuolydis, tuo greičiau plinta ugnis, degumo klasė buvo nustatyta 30 laipsnių stogo šlaitui.
Nors neįsigilinus gali atrodyti, kad medienos gontais dengto pastato stogas nebus labai šiltas, tačiau faktai rodo visai ką kita. Varėnos rajone, Panaroje įsikūrusi katalikų bendrija Pilnų namų bendruomenė pasistatė bevei 600 kv. metrų ploto gyvenamosios ir visuomeninės paskirties namą su rūsiu. Šio pastato statybos prasidėjo 2011 m. liepą ir buvo baigtos 2012 metų pavasarį. Namo eksploatacija prasidėjo 2012 metų rudenį. Tais pačiais metais pastatą sertifikavo Vokietijos Pasyvaus namo instituto specialistai ir išdavė sertifikatą, liudijantį, kad pastatas atitinka pasyvaus namo standartus. Iki šiol tokio sertifikato neturi nė vienas pastatas Lietuvoje, nors apie pasyvumą kalba daugelis. Pilnų namų bendruomenės pastate geoterminio šilumos siurblio gaminamos šilumos poreikis yra 14 kWh/kv.m per metus. Pagal Vokietijos pasyvaus namo instituto standartą didžiausias leistinas sunaudojamos šilumos kiekis šildymui pasyviajame name gali būti 15 kWh/kv.m per metus.
Pilnų namų bendruomenės pastatas užbaigus statybas. Po 2-3 metų gintaro spalvos stogo čerpės iš maumedžio tampa natūraliai pilkos medžio spalvos.
Pilnų namų bendruomenės pastato stogas yra dengtas maumedžio čerpėmis. Kaip sakė gyvenamąjį pastatą projektavęs architektas Mindaugas Dagys, bendruomenė yra įsikūrusi Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje, todėl tokį sprendimą padiktavo griežti paveldosauginiai reikalavimai. Stogas šiltintas 40 cm storio mineralinės vatos sluoksniu. Termoizoliacijos sluoksnis ir darbo kokybė yra pagrindinės sąlygos pasyviajam standartui pasiekti, stogo danga jokios įtakos pastato šildymo poreikiams neturi.
Rūta Jakubonienė, Pilnų namų bendruomenės projektų vadovė sakė, jog jokių problemų dėl maumedžio gontų nėra, visi bendruomenės pastatai jais dengti, statomas bendruomenės reabilitacijos pastatas su valgykla irgi bus dengiamas šia medžiaga. Bendruomenės įkūrėjams labai svarbus buvo ekologijos aspektas – čerpės natūrali medžiaga, jų gamyboje ir eksploatuojant nenaudojami chemikalai, dengiant nelieka atliekų, pastatai gerai dera kraštovaizdyje.
„Iš pradžių čerpės būna gelsvos spalvos, vėliau parausta, dar vėliau papilkėja. Rusijoje, Karelijoje, žinau Kižų vienuolyno ansamblį, kuris įrašytas į UNESCO pasaulinio paveldo paminklų sąrašą ir kurio cerkvės stogas sibirinio maumedžio čerpėmis uždengtas prieš kelis šimtus metų. Jos dabar žiba saulėje kaip sidabras”, – pasakojo R. Jakubonienė.
