Franke

Vėjo energetikos vystytojai pasiūlė, kaip reikšmingai pagreitinti šio sektoriaus plėtrą

vėjo energetikos plėtra

Dabartinė vėjo energetikos plėtra šalyje yra nepakankama, projektų vystymas trunka per ilgai, nors nesudėtingų būdų tai išspręsti yra ne vienas – tokios nuomonės laikosi vėjo energetikos vystytojai. Situacija šalies energetikos sektoriuje nepatenkinti dalyviai išskyrė ir pateikė keletą paprastų sprendimų, kurie padėtų Lietuvai sparčiau užsiauginti energetinius raumenis. 

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje suvartotas rekordinis kiekis elektros energijos – 12 teravatvalandžių (TWh). Iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagaminta tik pusė šalyje pagaminamos elektros energijos. 

„Pernai Lietuvoje veikiančios vėjo elektrinės pagamino vos 11,5 proc. galutinio šalies elektros energijos poreikio (1,36 TWh). Pradėdami šiuos metus tikėjomės, kad rezultatas bus kur kas geresnis, tačiau jiems baigiantis nebesame tokie optimistiški. Žinoma, vėjo energetikos generacijai didelės įtakos turi vėjuotumas, tačiau turėdami daugiau vėjo elektrinių parkų, galėtume padidinti gaminamos elektros energijos kiekį. Vėjo energetikos plėtra yra neišvengiama siekiant energetikos sektoriaus stabilumo“, – komentuoja Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) l. e. p. direktorius Edgaras Maladauskas.

Ragina supaprastinti procedūras ir bendradarbiauti

Pasak LVEA l. e. p. vadovo, vėjo energetikos plėtrą Lietuvoje labiausiai paskatintų supaprastintos vėjo elektrinių parkų leidimų išdavimo procedūros ir glaudesnis bendradarbiavimas tarp įvairių šalies institucijų.

Pagal Europos Sąjungos rekomendacijas, vėjo elektrinių parkų statybai reikalingi leidimai turėtų būti išduodami per 2 metų (24 mėnesių) terminą. Lietuvoje jis šiuo metu vidutiniškai siekia 36-42 mėnesius, o neretai ir dar ilgiau. Vystytojai atviri – tai yra gerokai per ilgas laiko tarpas, o siekiamybė yra procedūras paspartinti bent du kartus. E. Maladausko skaičiavimais, būdų terminui sutrumpinti yra ne vienas.

„Pavyzdžiui, teritorijose, kurioms jau yra parengti specialieji planai vėjo elektrinėms statyti, nėra tikslinga iš vystytojų reikalauti poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūros. Kitas laikui imlus procesas – paukščių stebėjimas, kurį reikia vykdyti visus metus iki projekto vystymo pradžios. Tikslingiau būtų paukščių stebėjimą atlikti vėjo parko projektavimo bei statybos metu, taip atsisakant PAV – tam turėtų pakakti ir PAV atrankos. Šiuo metu turime technikos, kuri atbaido paukščius, tad sprendimų, kaip darniai sugyventi paukščiams ir vėjo jėgainėms, tikrai yra. Iš esmės PAV ir PAV atrankos procesai turėtų būti gerokai sutrumpinti ir supaprastinti, nes šiuo metu jų derinimas trunka gerokai per ilgai – iki 12-18 mėnesių“, – vardija  E. Maladauskas. 

Vėjo energetikos projektų vystytojai pastabų turi ir „Litgrid“ veiklai – specialistų trūkumas kiša koją spartesniam tinklo modernizavimui bei gamintojų prijungimui, rinkos taisyklių modernizavimo projektams. 

„Šiuo metu nėra aiškiai reglamentuota, per kiek laiko turi būti atsakoma vystytojams dėl prijungimo sąlygų išdavimo, taip pat nėra nustatyti parengtų techninių projektų derinimo terminai. To labai reikėtų sklandesniam projektų planavimui. Procesai yra nepagrįstai ilgi, kartais užtrunka net pusę metų – o tai tik viena iš vėjo elektrinių parko vystymo dalių. „Ligrid“ turėtų nubrėžti aiškius terminus ir didinti specialistų skaičių, kad atsakymus vystytojai gautų per adekvatų laiką“, – stebisi E. Maladauskas. 

Per ilgai trunka ir sprendinių derinimas su Kelių direkcija, su kuria bendradarbiaujama ruošiant projekto sprendinius. Su šia institucija vyksta derinimas ruošiantis gabenti vėjo jėgaines į statybvietes – rengiamas maršrutas, skaičiuojamos apkrovos, ir, reikalui esant, tam tikros kelio atkarpos yra stiprinamos, genimi augalai. LVEA narių nuomone, terminų nustatymas reikalingas ir šiems leidimams gauti. 

„Nuoseklumas ir apibrėžtumas laike yra tai, ko reikia vystytojams, kad projektai būtų vystomi sklandžiau ir greičiau“, –  apibendrina pašnekovas.           

Plėtra naudinga šalies ekonomikai 

Pasak E. Maladausko, tikslinga vėjo energetikos plėtra ne tik padėtų mažinti neregėtas aukštumas pasiekusią elektros kainą, bet ir būtų naudinga bendrai šalies ekonomikai.

„Kasmet vėjo elektrinių parkų vystytojai papildo savivaldybių biudžetą mokamais nekilnojamojo turto ir gamybos mokesčiais, reikšmingą paramą gauna ir šalia parkų esančių regionų bendruomenės. Tuo pačiu didindami šalyje pagaminamos elektros energijos kiekį, galime mažinti jos importą ir taip apsidrausti nuo elektros kainos šoko, kurį dabar patiriame. Plėsdami vėjo energetikos pajėgumus netgi turime potencialo tapti eksportuojančia šalimi ir generuoti papildomų pajamų“, – sako E. Maladauskas.

Elektros kainoms itin jautri gamybinė pramonė taip pat galėtų plėstis atsinaujinančios energetikos dėka – pigi elektra galėtų padėti į šalį pritraukti tarptautinių įmonių, perkeliančių gamybą į Europos šalis: „Tai galiausiai realizuotųsi į surenkamus didesnius mokesčius, augančius atlyginimus, gerėjančią gyvenimo kokybę, o iš to – ir kylantį gimstamumą bei spartesnę valstybės pažangą.“

Kiti temos straipsniai

Ruukki
Moderni izoliacija
GF bankas

Gfbankas.lt

GF BANKAS paskolos internetu!

Baltparma

Baltparma.lt

Baltparma - blokeliai ir kitos statybinės medžiagos

Ruukki Products AS

Ruukkistogas.lt

Plieninė stogo danga, lietvamzdžiai

Deinavos baldai

Deinavosbaldai.lt

Deinavosbaldai.lt - baldai internetu