Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. įsigalios ilgai laukti Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, kurie gali tapti išsigelbėjimu šimtams lietuvių, svajojančių apie nuosavus namus. Perkant pirmąjį būstą, nustatoma žemesnė minimali pradinio įnašo kartelė – 10 procentų. Visgi nekilnojamojo turto ekspertai įspėja – ši lengvata bus taikoma ne visiems, o bankai pirkėjus vertins per griežtą padidinamąjį stiklą.
Pasak NT plėtros bendrovės „Citus“ analitikės Ugnės Žiogelės, šis žingsnis yra stiprus teigiamas signalas rinkai, ypač jauniems specialistams ir šeimoms, kurioms didžiausias barjeras įsigyti nuosavą būstą yra ne kasmėnesinės įmokos, o reikalavimas vienu metu sukaupti didžiulę sumą startui.
„Pradinio įnašo kartelės nuleidimas iki 10 proc. reikšmingai sutrumpina laiką, kurį žmogus turi praleisti nuomodamasis ir taupydamas. Pavyzdžiui, perkant 150 tūkst. eurų vertės turtą, vietoj 22,5 tūkst. eurų dabar pakaks turėti 15 tūkst. eurų. Tai yra 7,5 tūkst. eurų skirtumas – suma, kurią jauna šeima sostinėje ar kituose didmiesčiuose kartais taupo net penkis ar aštuonis metus“, – skaičiuoja U. Žiogelė.
Kam galios 10 proc. taisyklė? Trys saugikliai
Nors pakeitimas iš pirmo žvilgsnio skamba pozityviai, Lietuvos bankas įvedė aiškų saugiklių mechanizmą, skirtą tam, kad būtų išvengta neatsakingo skolinimosi. Norintys pretenduoti į sumažintą pradinį įnašą, privalės atitikti tris reikalavimus.
Pirmasis – griežta pirmosios kredito sutarties taisyklė. Tai reiškia, kad kredito gavėjui arba bendraskoliams tai turi būti pati pirmoji būsto paskola gyvenime. Jokių išimčių, kad asmuo jau yra anksčiau turėjęs paskolą, bet ją sėkmingai išmokėjęs, nenumatoma.
Antrasis reikalavimas numato, kad kredito sutarties sudarymo metu žmogus neturi ir per pastaruosius penkerius metus nėra turėjęs nuosavybės teise jam priklausančio nekilnojamojo turto.
Trečiuoju svarbiu iššūkiu tampa pajamų vertinimas. Standartiškai iki šiol perkant nekilnojamąjį turtą, maksimali mėnesio įmoka bankui negalėjo viršyti 40 procentų asmens ar šeimos tvarių pajamų (arba 50 proc., skaičiuojant su 5 proc. palūkanų norma). Po pakeitimų – įmoka negalės viršyti 50 proc. pajamų, skaičiuojant su ne mažesne nei 6 proc. palūkanų norma.
„Planuojantys imti paskolas turi įsivertinti, kad nors įsigyti turtą su mažesniu įnašu bus lengviau, pirkėjams reikės didesnių pajamų. Pavyzdžiui, perkant 200 tūkst. eurų vertės būstą, pradinio įnašo reikės 10 tūkst. eurų mažiau, bet pati mėnesio įmoka bus apie 50 eurų didesnė, todėl bankas reikalaus maždaug 130 eurų didesnių mėnesinių pajamų. Tačiau tai tikrai pagelbės šeimoms, kurios turi pakankamas pajamas, bet nenori ilgai taupyti būstui, kuris jiems reikalingas šiandien“, – teigia U. Žiogelė.
Ekspertai paskaičiavo – kiek sutrumpės kelias iki nuosavo būsto
„Citus“ analitikė pabrėžia, kad sumažintas pradinis įnašas savaime negarantuoja lengvesnio paskolos gavimo kelio, nes bankai dar akyliau vertins pirkėjų finansinį stabilumą. Ši naujovė labiausiai pasitarnaus tiems pirkėjams, kurie uždirba geras pajamas, turi perspektyvias profesijas, tačiau dėl jauno amžiaus tiesiog nespėjo sukaupti standartinio 15 proc. įnašo.
Tarkime, kad du jauni specialistai, kartu uždirbantys vidutinį Vilniaus atlyginimą (apie 3 590 eurų „į rankas“), sostinėje ieško dviejų kambarių buto, kurio kaina šiandien siekia 170 tūkst. eurų ( skaičiavimuose numatytas ir kasmetinis 5 proc. būsto brangimas).
Pagal pirmąjį scenarijų, pora taupymui kas mėnesį atideda po 10 proc. savo bendrų pajamų, tai yra 359 eurus (4 308 eurus per metus). Norint sukaupti standartinį 15 proc. pradinį įnašą, dėl nuolatinio būsto kainos augimo porai tektų taupyti net 8,3 metų. Tačiau pradinio įnašo kartelę nuleidus iki 10 proc., reikiamą sumą pora sukauptų per 5 metus. Tai reiškia, kad naujoji tvarka nuomos laikotarpį jiems sutrumpina daugiau nei trimis metais.
Antrasis scenarijus – finansiškai drausmingesnis, kai pora nusprendžia taupymui skirti 15 proc. pajamų, kas mėnesį atidėdama po 538 eurus (6 462 eurus per metus). Gyvenant tokiu ritmu standartiniam 15 proc. įnašui sukaupti prireiktų 4,8 metų. Tačiau, pasinaudojus naująja 10 proc. lengvata, tikslas pasiekiamas vos per 3 metus.
Būtina atlikti namų darbus ir įsivertinti savo finansinę situaciją
Prieš pradedant realias būsto paieškas, ekspertai pataria objektyviai įvertinti bendras namų ūkio pajamas, turimas investicijas, santaupas ir visus įsipareigojimus. Tikslus savo finansinių galimybių supratimas apsaugo nuo skaudžių klaidų: rezervuojant būstą būtina tvirtai žinoti, ar galėsite sumokėti galutinę sumą bei padengti įsirengimo kaštus. Kitu atveju gali tekti nutraukti preliminariąją sutartį, o tai reiškia prarastus pinigus ir skaudžias finansines baudas.
„Vertėtų planuoti savo namų ūkio biudžetą ne „šiai dienai“, o bent 2–3 metų perspektyvai, įvertinant galimus gyvenimo pokyčius, pavyzdžiui, laikiną pajamų sumažėjimą šeimai pagausėjus arba riziką, jei vienas iš šeimos narių laikinai netektų darbo. Būsto pirkimas daugumai tampa vienu svarbiausių gyvenimo pirkinių, tad skirkite dėmesio ir laiko, kad šis sprendimas būtų apgalvotas ir apskaičiuotas“, – pataria U. Žiogelė.
