Spalvų terapijos specialistai teigia, kad naujųjų pastatų stiklinis šaltumas ir metaliniai atspalviai gali daryti įtaką žmonių sveikatai ir tarpusavio santykiams.
Vaizdas sukelia beviltiškumą
Šiuolaikinėje uostamiesčio architektūroje vyraujantis stiklas, metalas ir šalti atspalviai, pasak humanitarinių mokslų daktarės ir spalvų terapijos specialistės Laimos Monginaitės, atspindi žmonių susvetimėjimą. Ji patvirtino, kad urbanistinė aplinka turi įtakos asmens savijautai.
Niūrios ne tik senosios, bet ir naujosios architektūros spalvos, specialistės įsitikinimu, žmonėms sukelia beviltiškumo, atsiribojimo, vienišumo jausmus. Ne be reikalo depresiją medikai gydo ir spalvų terapija.
Baisisi šiuolaikine architektūra
L.Monginaitė įsitikinusi, kad kiekvieną spalvą reikia naudoti saikingai.
„Per didelis kiekis oranžinės taip pat blogai veikia, kaip ir visiškai pilka aplinka. Nors balta spalva žmones veikia gerai, bet per didelis kiekis šios spalvos, kaip būdavo ligoninėse, sukuria tuštumą, šalčio pojūtį. Todėl dabar ligoninės darbuotojų rūbuose vyrauja raminanti žalia spalva. Geriausiai, kai spalvos būna pateiktos žaismingai ir kontrastingai”,- mano L.Monginaitė.
Deja, šiuolaikinės architektūros spalvinė gama, pasak L.Monginaitės, – pasibaisėtina.
„Šiuolaikinė architektūra šalta ir bejausmė. Tai rodo mūsų susvetimėjimą, abejingumą, nejautrumą. Buvimas tokioje aplinkoje sukelia stresą”,- kalbėjo specialistė.
Spalvas derina su dailininku
Lenkai jau pradeda suprasti spalvų reikšmę ir senus daugiabučius namus perdažo keliomis šviesiomis pastelinėmis spalvomis.
Lietuvoje miestai dar pakankamai pilki.
Vyriausiasis Klaipėdos dailininkas Mindaugas Petrulis patvirtino, kad prieš duodant leidimą statyti naują pastatą atsižvelgiama, ar jo išvaizda ir spalva derės bendrame urbanistiniame kontekste. „Buvo prašymas statyti žalios spalvos pastatą krantinėje šalia Karlskronos aikštės. Aišku, tokia spalva senamiestyje nebūtų derėjusi”,- pateikė pavyzdį M.Petrulis.
