Prezidentė Dalia Grybauskaitė pradėjo dviejų dienų vizitą Norvegijoje, kur susitiko su šios šalies karališkąja šeima ir valstybės vadovais.
Pasirašytos dvi sutartys: viena – dėl šios šalies finansinės paramos Lietuvos kultūros ir gamtos paveldo saugojimui, menų įvairovės skatinimui, kita – dėl nuteistų Lietuvos piliečių greitesnio parsigabenimo. Dar viena svarbi vizito tema – energetika.
Tai pirmasis beveik prieš dvejus metus išrinktos Lietuvos prezidentės valstybinis vizitas, kuris nuo kitų skiriasi, ir tuo, kad truks mažiausiai dvi dienas, ir iškilmingumu, ir specialiu protokolu.
Oslo kariniame oro uoste Prezidentės laukė Norvegijos sosto įpėdinis kronprincas Haakonas, kuris lydėjo D. Grybauskaitę į Karališkuosius rūmus, kur vyko oficiali pasitikimo ceremonija.
Lietuvos prezidentę pasitiko Norvegijos karalius Haraldas V su karaliene Sonja ir sosto įpėdinio žmona kronprincesė Mette-Marit. Turėti savo karalių Norvegijos žmonės nusprendė referendume, 1905-aisias, iškart po to, kai paskelbė nepriklausomybę nuo Švedijos.
Tačiau šis vizitas skirtas ne tik pareikšti abipusį draugiškumą ir pagarbą. Norvegija – antra pagal dydį dujų tiekėja Europos Sąjungoje, be to, turi suskystintųjų dujų terminalą, tad gali pirkėjui šią žaliavą atplukdyti laivais. O Lietuva, dabar brangiai perkanti dujas iš vienintelio pardavėjo Rusijos, planuoja statyti dujų terminalą, kad galėtų atplukdytas dujas priimti.
Iki šiol manyta, kad norvegiškos dujos Lietuvai ne tik nepasiekiamos, bet ir per brangios.
„Lietuva už dujas Rusijai moka 30 proc. brangiau nei britai moka norvegams”, – teigė Prezidentė D. Grybauskaitė.
„Mes turime kompanijų, kurios turi komercinį interesą ir patirties su dujų terminalais. Mes patys turim dujų terminalą. Bet tai komerciniai sprendimai ir turi būti komerciniai susitarimai su norvegiškomis kompanijomis. Gali būti bendradarbiavimas ir terminalo statybų srityje, bet mums įdomiausias aspektas yra galimybė eksportuoti, parduoti savo gamtines dujas. Tai taip pat komercinis sprendimas, bet Norvegija turi išteklių. Ir mes neseniai nustatėme, kad Barenco jūroje galima rasti dar daugiau dujų ir naftos”, – kalbėjo Norvegijos premjeras Jensas Stoltenbergas.
Be to, pavasarį per potvynius ši valstybė turi pigesnės, hidroelektrinėse pagamintos elektros, kuri mūsų šaliai būtų pasiekiama nutiesus elektros kabelį į Švediją. Kitais metų laikais tuo pačiu kabeliu Lietuva Norvegijai galėtų pasiūlyti savo elektros, jei būtų pastatyta atominė.
Tačiau ne viskas – tik ateičiai. Per vizitą pasirašytas susitarimas, pagal kurį Lietuva jau nuo kitų metų galės pradėti naudoti Norvegijos finansinę paramą, skirtą mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus Europos ekonominėje erdvėje. Iki 2014-ųjų mūsų šalies aplinkosaugai, kultūros saugojimo ir menų projektams, žaliosios pramonės inovacijoms, teisėsaugai ir teismams, sveikatos sistemai ir nevyriausybinėms organizacijoms Norvegija skirs beveik 270 mln. litų.
Kita sutartis pasirašyta, kad Lietuva greičiau parsigabentų Norvegijoje kalinamus Lietuvos piliečius, be to norvegai už tai ir sumokės. Šiuo metu šioje turtingoje šalyje jų kali per 30 lietuvių, dar beveik 70 suimti, daugiausia dėl narkotikų laikymo ir platinimo. Lietuvoje kalinamų norvegų šiuo metu nėra.
Valstybės vadovas į užsienio šalį valstybinio vizito gali vykti tik vieną kartą per savo kadenciją.
