Nuo šiol Klaipėdos gyventojai komunalinių atliekų išvežimo rinkliavą mokės nebe vien nuo buto ploto – į apmokestinamą plotą įtraukti ir balkonai.
Daugelį Klaipėdos gyventojų piktina pernai įsigaliojusi komunalinių atliekų išvežimo rinkliava, skaičiuojama nuo buto ploto, o ne nuo žmonių skaičiaus. Dar didesnį kai kurių klaipėdiečių nepasitenkinimą sukėlė naujiena, kad į apmokestinamą plotą įtraukti ir balkonai.
Paaiškėjo, kad kai kuriems gyventojams rinkliava skaičiuojama ne nuo naudingo, o nuo bendro buto ploto.
„Yra kambarys 20 kvadratų, jeigu tą vieną kambarį skaityti, nes mūsų vieno kambario butas, o mokestis už 42,42. Viskas ir „lodžija” įeina, tamsus kambariukas įeina ir toks „holiukas”…”, – sakė viena iš namo, kurio gyventojai apstulbo gavę naujas sąskaitas už komunalinių atliekų išvežimą, gyventoja.
Rinkliavą administruojanti bendrovė sako remiasi savivaldybės tarybos nustatyta tvarka, o duomenis gauna iš Registrų centro.
„Mes gauname duomenis, kuriuose yra nurodytas bendras plotas, ir, kas įeina į bendrą plotą, ar balkonas, ar kitas koks turto vienetas, mes nematome”, – teigė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro Vietinės rinkliavos administracijos skyriaus vadovas Šarūnas Jonas Tamulis.
Anot registrų centro, į bendrą buto plotą įtraukti tik naujos statybos pagal projektą įstiklinti balkonai. Senos statybos namuose savavališkai įstiklintieji netraukiami.
Sprendimą, atliekų išvežimo mokestį skaičiuoti nuo bendro buto ploto priėmę uostamiesčio politikai sako, kad tik taip galima išvengti piktnaudžiavimo, nes asmenys, turintys po keletą butų, gyvenamąją vietą deklaruoja tik viename jų ir ne visada nurodo kitus išnuomoję.
„O kas mokės už tuos tris butus, kur aš išnuomavau ar kažkam tai atidaviau.Tas žmogus, kuris išsinuomavo, deklaruoja gyvenamąją vietą rajone arba Kėdainiuose. Jis ten moka mokesčius. Ką daryti tokiu atveju”, – Klaipėdos savivaldybės tarybos sekretorius Vidmantas Plečkaitis.
Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje pernai užginčijo tarybos sprendimą.
„Ne kvadratiniai metrai gamina komunalines atliekas, o asmenys savo buityje, savo veikloje gamina komunalines atliekas. Ir šiuo atveju susikaupimo normą nustatinėti savo vieno kvadratinio metro šiukšlinimui – nei teisėta, nei protinga, nei teisinga šiuo atveju”, – teigė Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Kristina Vintilaitė.
Pagal Klaipėdos tarybos skaičiavimus vienas kvadratinis metras per metus prišiukšlina 17 kilogramų, o dviejų kambarių butas – daugiau nei toną. Tai yra pustrečio karto daugiau nei skaičiuojant, kiek atliekų per metus sukaupia žmogus.
Mokestis už atliekų išvežimą nuo žmonių skaičiaus, vietos politikų sprendimu, šiuo metu skaičiuojamas tik Šiauliuose ir Klaipėdos rajone.
