Užmojai Klaipėdoje, šalia Labrenciškių, esantį medelyną paversti gyvenamųjų namų kvartalu verti gabaus mago triukų. Net kvalifikuoti specialistai „Vakarų ekspresui” negalėjo atsakyti, kaip įmanoma leisti žemės ūkio paskirties sklypą nuomojančiai bendrovei statyti namus, jei kitais metais baigiasi nuomos sutartis.
Žinia, minėtas 39 hektarų ploto sklypas yra vienas iš trijų sklypų, pagarsėjusių byloje, kurioje Klaipėdos vicemerė, tuometinė savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė kartu su dar keliais žinomais asmenimis buvo apkaltinta piktnaudžiavimu tarnyba ir dokumentų klastojimu.
Tokių kaltinimų ir milijoninio ieškinio valdininkė buvo sulaukusi po to, kai pasirašė savivaldybės įmonės „Klaipėdos dekoratyviniai želdiniai” turėtų bendrovės „Miško verslas” akcijų pardavimo sutartį. Jos už 5 mln. litų buvo parduotos bendrovei „Eurovesta”, prieš tai atmetus įmonės „Geležies laužas” pasiūlymą nupirkti akcijas už 17 mln. litų. Šį sandorį išnarplioję teismai nustatė, kad viskas buvo padaryta teisėtai.
Tačiau antradienį Klaipėdos miesto tarybos Teritorijų planavimo komitetui pristatyti buvusio medelyno detaliojo plano sprendiniai iškėlė naujų klausimų dėl šios teritorijos.
Kazusų virtinė
Sklypo planavimo organizatorius – UAB „Miško verslas” – norėtų statyti naują gyvenamąjį kvartalą, kuriame galėtų įsikurti apie 4,5 tūkst. klaipėdiečių.
Tačiau minėtą teritoriją bendrovė nuomojasi iš savivaldybės ir kasmet moka 200 tūkst. litų nuomos mokestį. Pagal teisės aktus, nieko ten statyti ir pardavinėti negalima, nes sklypas – žemės ūkio paskirties.
Visgi pagal patvirtintą miesto bendrąjį planą ten numatyta gyvenamųjų namų statyba, o norint planus įgyvendinti, reikia pasiekti, kad politikai patvirtintų pateiktą detalųjį planą ir būtų pakeista žemės paskirtis.
Šioje situacijoje lieka neaišku, ar bus rastas teisinis pagrindas patvirtinti naujus teritorijų planavimo dokumentus bei kas sklypą tuomet valdytų: ar reikėtų skelbti naują nuomos konkursą, ar jis kažkokiu būdu vėl būtų išnuomotas dabartiniams nuomininkams, planuojantiems statybas.
Anot uostamiesčio savivaldybės administracijos Žemėtvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjos Raimondos Gružienės, aiškiai įvardyti teritorijos likimą labai sunku.
„Jei dabar sklypą nuomojanti bendrovė sugebės įrodyti, kad turi nekilnojamojo turto, sklypas reikalingas jo eksploatacijai, tuomet nuomos sutartis gali būt pratęsta. Arba tas sklypas gali atsidurti laisvos valstybinės žemės fonde, tuomet būtų skelbiamas konkursas. Negaliu pasakyti, kaip bus, čia daug niuansų ir neaiškumų”, – „Vakarų ekspresui” sakė valdininkė.
Turtas – medeliai
Miesto tarybos nario Naglio Puteikio vertinimu, parduodant savivaldybei priklausiusias „Miško verslo” akcijas esą automatiškai buvo užprogramuota teisė į žemės nuomą ne 5 metams, kaip įrašyta sutartyje, o ilgesniam laikotarpiui.
„Jei verslininkams pavyks pasiekti, kad būtų patvirtintas detalusis planas ir į žemę įmūryti bent kelias plytas, tai bus užregistruota Nekilnojamojo turto registre kaip jų turtas. O tada ir bus pratęsta sutartis. Ir nebus jokių aukcionų, negalės juose dalyvauti jokie kiti verslininkai”, – mūsų dienraščiui sakė jis.
Akcijų pardavimo sutartį pasirašiusi J. Simonavičiūtė „Vakarų ekspresui” teigė, kad vienintelis kelias žemės valdytoją parinkti aukciono būdu – nupirkti buvusio medelyno teritorijoje esančius medelius.
„Jei būtų atimama žemė, reikėtų kompensuoti tos įmonės nuostolius. Juk bendrovės veikla – žemės ūkis. Bet kokiu atveju žemės paskirtis ten bus keičiama, nes tas sklypas – kone vienintelis žemės ūkio paskirties mieste. Dabar verslininkai moka nuomos mokestį. Jei bus komercinė žemė – suma išaugs dešimteriopai”, – teigė ji.
Savo ruožtu planavimo organizatoriai žiniasklaidai teigė, esą užsakydami detalųjį planą, kai dar nėra aišku, ar jiems bus palikta teisė ir toliau nuomotis minėtą sklypą, jie tiesiog rizikuoja.
