Nepaisant to, jog fiksuotojo telefono ryšio paslaugų rinka buvo liberalizuota daugiau nei prieš penkerius metus, alternatyvūs operatoriai per tą laiką sugebėjo atsiriekti vos keletą procentų rinkos, o kai kurie iš jų palankesnių konkurencijos sąlygų ieško net per teismus.
Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį viešojo fiksuoto telefono ryšio veikla vertėsi 50 ūkio subjektų, iš kurių mažmenines paslaugas teikė 45 bendrovės. Alternatyvūs paslaugų teikėjai bendrai užėmė 4,49 proc. fiksuoto telefono ryšio rinkos pagal pajamas ir 6,11 proc. – pagal abonentų skaičių.
„Po fiksuoto telefono ryšio rinkos liberalizavimo konkuravimas rutuliojosi išskiriant ir akcentuojant tam tikras paslaugas arba formuojant pasiūlymus tiksliai apibrėžtoms vartotojų grupėms. Savo žodį konkurencijos plėtrai tarė ir naujos technologijos. Pavyzdžiui, VoIP panaudojimas teikiant įprastas balso telefonijos paslaugas gerokai atpigino tarptautinio ryšio paslaugą”, – aiškino Ryšių reguliavimo tarnybos Elektroninių ryšių departamento direktorius Eugenijus Žvalionis.
Nereikia ir neapsimoka
Vis dėlto situacija, susiklosčiusia po rinkos liberalizavimo 2003-iųjų spalio 1 dieną, patenkinti ne visi alternatyvūs paslaugų teikėjai. Dar prieš trejus metus fiksuoto ryšio verslą Lietuvoje sustabdė mobiliojo ryšio bendrovė „Tele2”.
„Lietuvos Vyriausybė ir Ryšių reguliavimo tarnyba nesuteikė vienodų galimybių konkuruoti fiksuoto ryšio versle su „Lietuvos telekomu”, nors to ir reikalauja Europos Sąjungos direktyvos. Ryšių reguliavimo tarnyba nustatė per aukštas tinklų sujungimo kainas, taip užkirsdama „Tele2” kelią teikti paslaugas ir atitinkamai – konkuruoti lygiomis teisėmis ir sąlygomis. Valstybės pagalba atsikratant monopolijos buvo ribota ir per menka, todėl „Lietuvos telekomas” visiškai kontroliavo situaciją. „Tele2” nusprendė, kad be pakankamos valstybės paramos konkuruoti su „Lietuvos telekomu” fiksuoto ryšio ir plačiajuosčio interneto versle neįmanoma”, – taip tuomet buvo komentuojamos pasitraukimo iš fiksuoto ryšio verslo priežastys.
Tiesa, anot „Tele2” viešųjų ryšių vadovo Andriaus Baranausko, esamus klientus bendrovė aptarnauja ir toliau, tiesiog nebepriimami nauji.
„Pagrindinis dalykas – reikia arba tiesti kabelius, kurie kainuoja beprotiškus pinigus, arba nuomotis linijas iš TEO LT, o jie nesudaro sąlygų, kuriomis konkurencingai galėtume teikti tas paslaugas. Orientuojamės į mobilųjį ryšį – jis tapo visiems prieinamas, kainos labai mažos, daugelis fiksuoto ryšio apskritai atsisako. Fiksuotojo ryšio paslaugos mums neapsimoka, o vartotojams iš esmės nėra didelio poreikio”, – sakė A. Baranauskas.
Kreipėsi į teismą
UAB Nacionalinio telekomunikacijų tinklo direktoriaus Vido Pukėno nuomone, viena svarbiausių priežasčių, dėl ko alternatyvūs operatoriai užima tokią mažą dalį rinkos ir ji praktiškai nekinta, yra ta, jog privatizuojant tuometinį „Lietuvos telekomą” šiai įmonei buvo atiduoti beveik visą Lietuvos teritoriją apimantys ryšių kabelių kanalai bei kita infrastruktūra.
„Mūsų akimis žiūrint, tai turi neigiamos įtakos ir neužtikrina telekomunikacijų rinkos dinamikos, jos konkurencijos”, – sakė V. Pukėnas.
Nacionalinio telekomunikacijų tinklo atstovų nuomone, kai kurie TEO LT veiksmai, kuriais ši įmonė siekia išlaikyti savo pozicijas rinkoje, galimai pažeidžia tam tikrų teisės aktų reikalavimus. Akmuo metamas ir į Ryšių reguliavimo tarnybos daržą.
„Manome, jog šis reguliuotojas nesiima pakankamų ir operatyvių priemonių užtikrinti realią ir efektyvią konkurenciją viešojo fiksuoto telefono ryšio rinkoje. O tai lemia ne tik menką rinkos dinamiką, bet ir gana aukštas, palyginti su likusia didžiąja dalimi Europos Sąjungos narių, fiksuoto telefono ryšio kainas”, – sakė V. Pukėnas.
Bėda esanti ir ta, kad Konkurencijos taryba vengia tirti telekomunikacijų sektoriaus konkurencines sąlygas laikydama tai Ryšių reguliavimo tarnybos kompetencijos dalyku.
Nacionalinis telekomunikacijų tinklas tiesos jau ieško su teisėsaugos institucijų pagalba – dar pavasarį ši bendrovė su dar keturiais alternatyviais fiksuoto ryšio operatoriais paprašė Konkurencijos tarybos išnagrinėti, ar kai kurie TEO LT veiksmai nepažeidžia Konkurencijos įstatymo, o tarybai atsisakius atlikti tyrimą, toks sprendimas apskųstas teismui.
Laukdamas, kol teismas šį ginčą išspręs, Nacionalinis telekomunikacijų tinklas Konkurencijos tarybai pateikė dar vieną prašymą ištirti, ar tam tikri kiti TEO LT veiksmai bei kai kurios tinklų sujungimo sutarties nuostatos nepažeidžia Konkurencijos įstatymo.
V. Pukėno nuomone, yra ir dar viena opi problema.
„Šiuo metu gana retai fiksuoto ryšio paslaugos perkamos viešojo pirkimo būdu, apie tai skelbiant „Valstybės žinių” priede ir Centriniame viešųjų pirkimų portale, todėl apie dalį perkančiųjų organizacijų rengiamų viešųjų pirkimų net neturime jokių žinių, o kita dalis viešųjų ir valstybinių įmonių po rinkos liberalizavimo, manome, net nėra rengusios jokio viešo pirkimo ir perka iš TEO LT paslaugas toliau be konkurso, todėl netaupomos valstybės biudžeto lėšos net įsibėgėjant ekonominei ir finansinei krizei Lietuvoje”, – sakė jis.
Tiesa, anot V. Pukėno, nors ir norėtųsi, kad reikalai judėtų geriau, Nacionalinis telekomunikacijų tinklas laikosi tikrai neblogai – per devynis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, bendrovės telefonijos paslaugų augimas siekė maždaug 47 proc.
Pagal konkursą – 9 iš 10
Tuo tarpu TEO LT su įtarinėjimais nelinkusi sutikti. Pasak bendrovės atstovo spaudai Antano Bubnelio, alternatyvių fiksuotojo ryšio paslaugų teikėjų, kurie naudojasi TEO LT infrastruktūra, esama, o jiems nustatomas kainas reguliuoja Ryšių reguliavimo tarnyba.
Komentuodamas konkurenciją valstybės institucijoms teikiamų paslaugų srityje, TEO LT paslaugų plėtros ir rinkodaros tarnybos vadovas Nerijus Ivanauskas teigė, jog maždaug 9 iš 10 valstybinių įmonių TEO LT paslaugas pasirinko būtent konkurso būdu.
„Dar iki kitų fiksuotojo ryšio įmonių steigimosi buvo stengiamasi tuometinio „Lietuvos telekomo” paslaugas padaryti kuo patrauklesnes klientams, kuriami mokėjimo planai, atitinkantys klientų poreikius, taikomos įvairios nuolaidos socialiai remtinų žmonių grupėms ir taip toliau” – aiškino N. Ivanauskas.
„Įpareigojimai buvo nustatyti”
Eugenijus ŽVALIONIS, Ryšių reguliavimo tarnybos Elektroninių ryšių departamento direktorius
Ką galėtume atsakyti į kaltinimus, kad RRT nesiima priemonių užtikrinti efektyviai konkurencijai viešojo fiksuoto telefono ryšio rinkoje? Klausimas labai abstraktus, teiginiai turi būti pagrįsti konkrečiais faktais, tada juos galima nagrinėti ir imtis, jei reikia, atitinkamų priemonių.
Mūsų tarnyba nuosekliai vykdo Elektroninių ryšių įstatymu nustatytas funkcijas siekiant nurodyto tikslo – veiksminga konkurencija elektroninių ryšių srityje, efektyvus elektroninių ryšių išteklių naudojimas bei užtikrinta elektroninių ryšių paslaugų vartotojų teisių apsauga.
Atlikus rinkų tyrimus, didelę įtaką rinkoje turintiems ūkio subjektams buvo nustatyti įpareigojimai, turintys panaikinti galimas kliūtis efektyviai konkurencijai elektroninių ryšių sektoriuje plėtotis. Vykdoma nustatytų įpareigojimų laikymosi priežiūra, sprendžiami ginčai tarp ūkio subjektų.
