Ekoklima

Ekspertai atsakė, kaip greitai Lietuva gali tapti elektros energijos eksportuotoja

Elektros eksportas

Prieš 131 metus Oginskių dvare Rietave įžiebta pirmoji elektros lemputė žymi Lietuvos energetikos pradžią. Šiuo metu be elektros energijos neįsivaizduojame savo kasdienio gyvenimo – jos šalyje suvartojama daugiau nei 200 gigavatvalandžių (GWh) per savaitę, o elektros kainų pasiutpolkė vis dar tebėra viena aktualiausių temų. Tuo tarpu elektros energijos tiekimas neįmanomas be elektros perdavimo ir skirstymo tinklų – šie svarbūs ir atsinaujinančios energetikos plėtrai, kuri gali padėti Lietuvai tapti energiją eksportuojančia šalimi, teigia ekspertai.

Elektros perdavimo tinklą Lietuvoje sudaro aukštos įtampos – nuo 110 iki 400 kilovoltų (kV) elektros linijos, skirstyklos ir transformatorių pastotės.

„Elektros perdavimo tinklu keliauja visa elektros energija: Lietuvos didžiųjų elektros gamintojų gaminama, taip pat kitoms šalims eksportuojama arba į šalį importuojama elektra. Didžiąją dalį šalies vartotojų elektra iš transformatorių pastočių pasiekia skirstomuoju tinklu, prie jo prisijungę ir kai kurie mažesni elektros gamintojai bei gaminantys vartotojai“, – pasakoja perdavimo tinklo operatorės „Litgrid“ Atsinaujinančių energijos išteklių centro vadovas Ignas Junevičius.

Pasak jo, elektros prekyba su kitomis šalimis vyksta tarpsisteminėmis jungtimis: Lietuva turi dvi aukštos įtampos nuolatinės srovės jungtis su Švedija („NordBalt“) ir Lenkija („LitPol Link“), elektra per kintamos srovės linijas taip pat prekiaujama su Latvija. Šiuo metu Lietuvos ir Lenkijos perdavimo sistemos operatorės planuoja naują jūrinę jungtį „Harmony Link“. Tarpsisteminės jungtys ne tik sudaro sąlygas prekybai tarp šalių, bet ir mažina elektros kainų skirtumus atskirose rinkose.

Lemtingas dešimtmetis

Šiuo metu Lietuva pasigamina apie trečdalį (38 proc.) reikalingos elektros energijos, tačiau vykstant atsinaujinančios energetikos projektų plėtrai vis garsiau ir drąsiau kalbama apie elektros eksporto galimybes artimoje ateityje. 

„Lietuva šiuo metu importuoja apie du trečdalius visos reikalingos elektros energijos. Kad galėtume patys eksportuoti elektros energiją kitoms šalims, jos gamyba turėtų viršyti esamą vartojimo poreikį. Prognozuojama, kad tai galėtų įvykti greičiau nei po dešimtmečio“, – teigia Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) atstovas Linas Sabaliauskas.

Lietuvos potencialas tapti elektros energiją eksportuojančia šalimi yra itin didelis, tačiau tam pirmiausia būtina dar labiau didinti atsinaujinančios energetikos gamybos apimtis, ypač vėjo energetikos projektų. Šiuo metu Lietuvoje veikiančių vėjo elektrinių parkų instaliuota galia perdavimo ir skirstymo tinkle siekia apie 1021 megavatų (MW). 

„Įgyvendinus visus projektus, kurie šiuo metu yra vystomi, iki 2024 m. vėjo elektrinių parkai turėtų patenkinti apie 60 proc. šalies elektros poreikių. Tikslingai vykdoma atsinaujinančios energetikos plėtra užtikrintų ne tik tvaresnę ir pigesnę elektros energijos gamybą, bet ir šalies energetinę nepriklausomybę, leistų kur kas greičiau tapti elektrą eksportuojančia šalimi“, – sako L. Sabaliauskas.

Poreikis Lietuvai gaminti elektros energiją ir taip patenkinti šalies energetinius poreikius įtvirtintas dar 2012 m. priimtoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje. Remiantis naujausiais Energetikos ministerijos planais, Lietuva turėtų pasigaminti iki 100 proc. šaliai reikalingos elektros energijos iki 2030-ųjų.

Lietuvai pakanka, bet kviečia žvelgti į ateitį

Pasak I. Junevičiaus, šiuo metu į šalies energetinę sistemą galima prijungti tiek atsinaujinančios energetikos išteklių elektrinių galios, koks yra jos poreikis Lietuvoje bei kokios galios jungtis turime su kitomis šalimis – elektros gamyba turi būti subalansuota su vartojimo, eksporto ir kaupimo specialiuose įrenginiuose galimybėmis.

„Litgrid“ prognozuoja, kad 2030 m. Lietuvos elektros sistemos poreikis galiai bus 4,4 gigavatų (GW) saulės ir 5 GW vėjo elektrinėms. Perdavimo tinklas jau dabar yra paruoštas jų prijungimui, tačiau tais momentais, kai elektros bus gaminama daugiau, nei tuo metu galima jos suvartoti, eksportuoti ar sukaupti, dalis gamybos turės būti apribota. Tai bus daroma pagal teisės aktais nustatytus prioritetus“, – teigia I. Junevičius.

LVEA atstovo teigimu, vietos rinkoje elektros gamybos ribojimo pavyktų išvengti tuo atveju, jei Lietuvoje pradėtų veikti kaupikliai, kuo vis labiau domisi ir vėjo elektrinių parkų vystytojai. Tačiau žvelgiant į tolesnę ateitį ir tapimą elektrą eksportuojančia šalimi, pasak L. Sabaliausko, būtina jau dabar pradėti galvoti apie didesnius tinklo ir jungčių pralaidumus.

„Vėjo ir saulės jėgainės gali elektra aprūpinti ne tik mus. Prieš kelerius metus Jungtinės Karalystės Sasekso universiteto ir Danijos Orhuso universiteto tyrėjai paskelbė išvadą, kad Rytų Europos šalys turi didžiausią papildomos sausumos vėjo energijos gamybos potencialą Europoje. Be to, turime laisvų, vėjo jėgainių parkams vystyti tinkamų sausumos plotų. Turime visas sąlygas gaminti elektros energiją eksportui. Ir jei norime tapti energetiškai stipria ir elektros energiją eksportuojančia šalimi, šalies institucijos jau dabar turėtų pradėti svarstyti apie tam reikalingus perdavimo tinklo ir jungčių pajėgumus, nes tokių projektų įgyvendinimas ne tik ilgai užtrunka, bet ir reikalauja didelių investicijų, tad tam reikėtų ruoštis iš anksto“, – sako L. Sabaliauskas.

Į tinklo plėtrą investuoja ir verslas

Tam, kad būtų patenkinti šalies poreikiai, į Lietuvos elektros perdavimo tinklo plėtrą ir priežiūrą investuojama nuolatos, tinklo galimybės adaptuojamos augant elektros vartojimui, seni įrenginiai keičiami naujais. 

„Per 10 metų „Litgrid“ planuoja rekonstruoti daugiau kaip 500 km 330 kV ir virš 1600 km 110 kV oro linijų, modernizuoti per 100 vnt. 330 kV ir 110 kV transformatorių pastočių. Vienas pagrindinių tikslų yra įgyvendinti Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizavimą su kontinentinės Europos tinklais. Šiam tikslui pasiekti be pastočių ir oro linijų statybų darbų taip pat įgyvendinamas sinchroninių kompensatorių įrengimo projektas, diegiamos IT sistemos, skirtos dažnio ir generacijos valdymui, planuojami bandymai“, – vardija I. Junevičius.

Šiems projektams įgyvendinti prireiks 2 mlrd. eurų investicijų. Savo ruožtu prie energetinės sistemos atnaujinimo prisideda ir vėjo elektrinių parkų vystytojai – prireikus jų lėšomis renovuojamos transformatorių pastotės, investuojama į tinklo pralaidumą. Pasak LVEA atstovo, iš to naudą gauna ir vietos bendruomenės – atnaujinta infrastruktūra užtikrina tolygesnį elektros energijos tiekimą, sumažėja elektros dingimo atvejų.

TAIP PAT SKAITYKITE

Ruukki
Moderni izoliacija
GF bankas

Gfbankas.lt

GF BANKAS paskolos internetu!

Baltparma

Baltparma.lt

Baltparma - blokeliai ir kitos statybinės medžiagos

Ruukki Products AS

Ruukkistogas.lt

Plieninė stogo danga, lietvamzdžiai

Deinavos baldai

Deinavosbaldai.lt

Deinavosbaldai.lt - baldai internetu