Daugiabučių namų renovacija džiugina ne visus gyventojus – istorijų apie antstolius įbauginti nepasiturintys žmonės baiminasi būti įklampinti į skolas.
Panevėžio gatvės 9 namo gyventoja Zina Vainiūtė neskuba džiaugtis sutvarkytu stogu, fasadu, vandentiekio sistema, bute įrengta individualia apskaita ir kitais moderniais penkiaaukščio atributais, atsiradusiais vykdant renovaciją.
63-ejų metų vieniša moteris, antros grupės invalidė, gyvenanti iš 600 litų nesiekiančios pensijos, nepaiso namo bendrijos „Danės vingis” administratorės patikinimų, kad jai, kaip socialiai remtinai, nereikėsią mokėti jos butui priskaičiuotos paskolos namo renovacijai dalies.
Nepasitiki žodžiais
„Administratorė šitaip man ne kartą sakė, tačiau nepateikė jokio oficialaus tai įrodančio dokumento. Manau, man turėtų būti pateiktas atitinkamas raštas.
Kol kas gaunu tik sąskaitas už atliktus renovacijos darbus. Jose nė žodžiu neužsimenama apie tai, kad man neteksią jų apmokėti. Bijau, kad tik nesusidarytų tokių sumų, jog antstoliai atimtų butą, o mane iškraustytų prieglaudon”, – nuogąstavo moteris.
Namo gyventojus vienijančios bendrijos „Danės vingis” administratorė Vida Martišiūtė patikino ne kartą bendravusi su Z. Vainiūte ir mėginusi išsklaidyti jos abejones.
„Niekas neketina duoti gyventojos į teismą ir šitaip išieškoti skolos. Taip, tvarka tokia, kad pinigai bendrijai bus pervesti atlikus renovaciją, tuomet ir bus atsiskaityta su gyventojais.
Z. Vainiūtė turi teisę į kompensaciją, tačiau turėtų pasirūpinti reikiamomis pažymomis iš Socialinės paramos skyriaus, kurios suteiktų jai pagrindą gauti šią lengvatą. Ne kartą lydėjau Z. Vainiūtę į skyrių, padėjau gauti šiuos dokumentus”, – pasakojo administratorė.
Remia valstybė
Anot Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros Klaipėdos regiono padalinio vyresniojo specialisto Eugenijaus Šimonio, šioje situacijoje gyventojai išties nėra pagrindo bijoti skolų.
Tačiau, turint galvoje painias įstatymų nuostatas, kiekvieną tokio tipo istoriją reikia nagrinėti atskirai.
Pradinio įnašo, kredito draudimo, paskolos bei palūkanų kompensaciją, tenkančią konkrečiam butui, gali gauti tik tie gyventojai, kurie namo renovacijos bei paskolos dengimo laikotarpiu turi teisę į kompensacijas už išlaidas būsto šildymui, šaltam ir karštam vandeniui. Tai patvirtinančias pažymas jie turi laiku susitvarkyti socialinės paramos skyriuose.
Valstybės parama renovaciją vykdančioms bendrijoms – svari: iš biudžeto lėšų padengiama iki 50 proc. renovacijos darbų vertės, be to, ji greitai atsiperka, nes naudą gyventojai pajunta jau pirmąjį po renovacijos šildymo sezoną.
LR piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymas numato, kad remtiniems asmenims kompensacijos, apskaičiuotos taikant energijos ar kuro sąnaudų normatyvą, ir kompensacijos, po renovacijos apskaičiuotos pagal faktiškai sunaudotą energiją ar kurą, skirtumas panaudojamas kreditui grąžinti ir palūkanoms apmokėti.
Laukia pinigų
Šiuo metu daugiabučių namų modernizavimo programos įgyvendinimą sunkina lėšų trūkumas. Realiai šiemet visos šalies daugiabučiams renovuoti skirta 52 mln. litų. Šiuo metu savo eilės pradėti rangos darbus laukia per 30 Klaipėdos daugiabučių namų bendrijų.
Viliamasi, kad rudenį bus skirta ir antroji šiemet numatytų lėšų dalis – dar 86 mln. litų iš Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondo, tuomet renovacijos karavanas pajudėtų sparčiau.
Be to, šiuo metu Būsto agentūra pradėjo pasirašyti naujas sutartis dėl valstybės paramos teikimo su bendrijomis, norinčiomis pradėti rangos darbus. Sutartyse numatyta, kad valstybės paramos lėšos bendrijoms bus pervedamos ne anksčiau kaip 2009-aisiais finansiniais metais. Bendrijų, sutikusių su šiomis sąlygomis, Klaipėdoje yra 11.
