Apie tai trečiadienio popietę diskutavo europarlamentarai, Strasbūre susirinkę į plenarinį posėdį. Frakcijų atstovai pasiūlė skirtingų priemonių kovoti su naftos brangimu ir jo padariniais.
ES Tarybos atstovas, Slovėnijos Europos reikalų valstybės sekretorius Janez Lenarčič pažymėjo, kad naftos brangimą lėmė struktūrinės priežastys, todėl neverta tikėtis, kad artimiausiu metu pasiūlos augimas kompensuos išaugusią paklausą. Prelegento nuomone, „reikia ieškoti ilgalaikių sprendimų” – didinti energetikos efektyvumą ir įvairinti energijos šaltinius. Kalbėtojas taip pat pritarė mokestinėms ir kitokioms apgalvotoms trumpalaikėms priemonėms, jei jos neiškraipo rinkos.
Didėjant energijos poreikiui pasaulyje, „pigi nafta ir apskritai pigi energija lieka praeityje”, teigė ES energetikos komisaras Andris Piebalgs. Todėl, komisaro nuomone, ES privalo pereiti prie atkuriamųjų energijos šaltinių bei siekti didesnio energetikos efektyvumo. Šiuo tikslu Europos Komisija yra pasiūliusi teisės aktų rinkinį, kuris leis iki 2020 m. 20 proc. efektyviau vartoti energiją ir penktadalį jos išgauti iš atkuriamųjų šaltinių. Savo ruožtu komisaras įspėjo „atsargiai” naudoti mokestines priemones ir pasiūlė skirti tikslinę pagalbą labiausiai pažeidžiamoms energijos vartotojų grupėms.
Europos liaudies partijos atstovas Jean-Pierre Audy (Prancūzija) ragino ieškoti būdų kontroliuoti naftos kainų svyravimą – pavyzdžiui, rengti viešuosius naftos pirkimus. Savo ruožtu deputatas kvietė „kovoti ne su rinka, o su piktnaudžiavimu”. Socialistų frakcijos atstovas Hannes Swoboda (Austrija) stebėjosi, kad Europos Komisija nemini spekuliacijų kaip vienos iš kainų augimo priežasčių. Pažymėjęs, jog airiai nepritarė Lisabonos sutarčiai, nes ES nesprendžia kasdieninių piliečių rūpesčių, deputatas ragino imtis veiksmingesnių socialinės politikos priemonių.
Liberalų ir demokratų aljanso atstovas Marco Cappato (Italija) nesutiko su raginimu kontroliuoti naftos kainas. Vietoj to deputatas ragino didinti energetikos tvarumą bei suteikti ES daugiau sprendimo teisių šioje srityje. Savo ruožtu Žaliųjų atstovas Claude Turmes (Liuksemburgas) siūlė „apmokestinti spekuliantus”, o iš gautų lėšų sukurti kompensacijų fondą, skirtą remti labiausiai pažeidžiamus žmones – tokius kaip žvejai ar transportininkai. Europos vieningųjų kairiųjų atstovas Dimitrios Papadimoulis (Graikija) taip pat ragino už naftą gautomis biudžeto lėšomis remti labiausiai pažeidžiamas žmonių grupes.
Tuo tarpu Sąjungos už tautų Europą atstovas Gintaras Didžiokas (Lietuva) siūlė persvarstyti naftos produktų apmokestinimą ES. Deputatas kalbėjo: „ES piliečiai ir verslas už degalus moka kur kas daugiau nei kitų pasaulio šalių gyventojai, kadangi, be PVM, jie moka ir akcizo mokestį, kurį, beje, ES verčia dar didinti. Susidaro išties paradoksali situacija – kuo brangesnė nafta, tuo daugiau pinigų iš savo piliečių atima valdžia. Labiausiai išaugusios degalų ir maisto kainos paveiks tų valstybių piliečius, kurių gyvenimo lygis yra gerokai žemesnis nei ES vidurkis ir kurie maistui bei degalams skiria didžiąją dalį savo pajamų. Pastarosiomis dienomis visos Europos mastu vykę streikai aiškiai parodo augantį piliečių nepasitenkinimą, jog nesiimama veiksmų ES lygiu.”
G. Didžioko nuomone, „augančios kuro kainos kelia grėsmę piliečių pasitikėjimui Europos Sąjunga”, todėl „atėjo laikas peržiūrėti ES energetinių produktų apmokestinimo politiką, ypatingai akcizo mokesčius, PVM ir importo muitus”.
„Ne tik Europa perka naftą ir jos produktus pasaulyje. Nėra naftos Europai ir ne Europai – naftos kaina ir rinka yra globali. Tik Europa uždeda daug daugiau mokesčių naftos produktams, kurie užgula piliečių pečius”, – sakė jis.
Nors mokesčių politikos pakeitimas ir neišspręstų visų problemų dėl kainų augimo, deputato nuomone, jis leistų lanksčiau reaguoti į rinkos pokyčius bei padėtų žmonėms išgyventi sunkumų laikotarpį.
