Gruodžio 12d. Trečiadienis

Šulinys, vandentiekis ar gręžinys?

2013 Rugsėjo 30d.
Peržiūrų skaičius: 30032
Šulinys, vandentiekis ar gręžinys?

Jei ketinate statytis namą mieste, pasirinkimo beveik nėra, greičiausiai teks jungtis prie centralizuoto vandens tiekimo tinklų. Nebent tų tinklų mikrorajone išvis nebus. Tuomet dėl vandens tiekimo teks sukti galvą taip pat kaip ir svajojančiam įsikurti užmiesčio sodyboje. Vanduo yra toks gyvybiškai būtinas, kad, įsigiję sklypą, jo tiekimu rūpinamės bene anksčiausiai. Maistui vandens galima atsivežti buteliais, o štai statybai, buitiniams reikalams ir ką tik pasodintiems medeliams laistyti jau nebeprivežiosi.

Senas ir naujas šulinys

Jeigu perkamas ne žemės sklypas, o senas vienkiemis, šulinys jame tikriausiai bus. Gal teks jį taisyti, būtinai valyti, tačiau iš pradžių jo vandens gali ir pakakti. Tik klausimas, ar jis bus kokybiškas, tinkamas gerti? Mat šuliniuose – gruntinis vanduo, kuris gali būti užterštas. Jei netoli yra ferma ar gausiai tręšiami ir įvairiais chemikalais purškiami laukai, šuli-nio vandens, neatlikus tyrimų, geriau net neragauti.

Aplinkos ministerijos duomenimis, Lietuvoje yra daugiau kaip 300 tūkstančių šulinių. Jų vandens kokybė – savininkų rūpestis ir galvos skausmas. Gailintieji vandens tyrimui bent kartą per metus keliasdešimties litų rizikuoja gerti nežinia ką.

Taip pat rizikuoja ir žmonės, įsirengę sąlyginai negilius, iki 30 metrų gylio gręžinius, kuriuose yra toks pat gruntinis vanduo. Kitaip tariant, tokie gręžiniai tėra tarsi sumodernintas šulinio variantas. Tokius paprastai įsirengia žmonės, apsisprendę tenkintis šulinio vandeniu, mat šiuos išsikasti ir rentinius sudėti ne taip lengva. Trūksta šio darbo specialistų, o ir iškasti gilesnį nei 20 metrų šulinį sudėtingiau ir brangiau. Skaičiuojama, kad įrengti 1 metro šulinį kainuoja iki 200 litų, apie pusę išlaidų sudaro betoninio rentinio kaina. Be to, senoviniu būdu, su kibiru, vandens beveik niekas nenori samstyti, todėl taip pat reikalingas siurblys, o dažnai dar ir vandens tiekimo į namą sistema. Tad visos sistemos įrengimo kaina beveik tokia pat kaip gręžinio. Vietos šuliniui galima ieškoti su virgule, pasikliaujant intuicija arba atlikti bandomuosius gręžinius.

Arteziniai gręžiniai
Daug švaresnis artezinis vanduo išgaunamas tik gręžiniais iš giliai slūgsančių vandeningų sluoksnių. Šie sluoksniai apsaugoti nuo taršos vandeniui nelaidžiais ar mažai laidžiais sluoksniais – vandensparomis. „Šie gręžiniai dar patogūs tuo, kad galima juos įrengti žmogui patogioje vietoje. Vandens yra visur, skiriasi tik gylis. Jei pasiseks, tereikės išgręžti 40–50 metrų, o jei ne, gali tekti ir 150 metrų“, – sako UAB „Vandens gręžiniai“ vadovas Eduardas BENDORAITIS.

Tačiau ta sėkmė nėra visai akla: Lietuvos geologijos tarnyba turi žemėlapius, kuriuose sužymėti įvairių vietovių eksploatuojamų vandens gręžinių gyliai. Be to, geologai turi specialios literatūros, patirties ir profesinę uoslę. Radus firmą, kurioje darbuojasi specialistai, galima gauti gana tikslias prognozes, pagal kurias sudaroma preliminari sąmata. Giliausiai Vilniuje požeminis ge-riamasis vanduo yra prie Naujosios Vilnios, Dvarčionių, Pavilnio, Nemėžio. Ten spūdinis vanduo yra iki 120–140 m gylyje.

Klaipėdietis UAB „Geo institutas“ vadovas Arvydas MACKEVIČIUS sako, kad Klaipėdos krašte teko gręžti ir 30, ir 120 metrų gylio gręžinius. „Kauno apylinkėse vanduo yra labai skirtingame gylyje, kartais tas gylis smarkiai skiriasi net palyginti nedidelėje teritorijoje. Pavyzdžiui, Vaišvydavoje yra vietų, kur tereikia 35 metrų gręžinio, o yra ir kur 100 metrų. Giliausiai (iki 140 m) vanduo yra Ringauduose, Pypliuose, vietovėse nuo Kauno link Kačerginės, kur pastaraisiais metais ypač daug buvo statoma. Romainiuose vanduo randamas nuo 70 iki 125 metrų gylyje“, – teigia UAB „Kauno hidrogeologija“ vadovas ir Lietuvos geologijos įmonių asociacijos prezidentas Gedeminas BARONAS.

„Vandžiogaloje teko gręžti tik 15 metrų gylio gręžinį, o prie Žemės ūkio universiteto – 140 metrų gylio. Kauno apylinkėse yra vietų, kur išvis tuščia, gelmėse nėra vandens, pavyzdžiui, prie Sargėnų ar Karmėlavos slėnyje“, – sako iš Vilniaus po visą Lietuvą darbuotis važinėjančios bendrovės „Vandens gręžiniai“ vadovas E. Bendoraitis.

Inžinieriaus hidrogeologo E. Bendoraičio duomenimis, Lietuvoje licencijas gręžti gręžinius gėlam vandeniui išgauti turi apie 70 įmonių, jos yra surašytos Lietuvos geologijos tarnybos internetinėje svetainėje, tačiau tik nedaugelis jų turi kvalifikuotų hidrogeologų, kuriuos ruošia Vilniaus universitetas. Licencijai gauti užtenka 3 metų patirtį turinčio gręžėjo, kuriam jokie išsilavinimo reikalavimai nėra keliami, pakanka, kad toks žmogus dirbtų firmoje 0,3 etato. Spėjama, kad apie pusė Lietuvoje eksploatuojamų vandens gręžinių išgręžiami be projektų, įvairių (nelegalių ir legalių) gręžėjų ir dėl šių priežasčių jų savininkai gali susidurti su nemenkomis problemomis, jei vėliau nori gauti statinio dokumentus.

„Statybų bumo laikotarpiu daug kas tikėjosi gerai pasipelnyti iš gręžinių, nes atrodo, kad tai paprastas ir gerai apmokamas darbas. Tačiau jei artezinis gręžinys padarytas nieko apie geologiją, hidrogeologiją neišmanant, kad ir licenciją turinčios įmonės ar patentininko, kuris iki tol darė gręžinius poliams arba užsiėmė visai kita veikla, gali būti liūdna. Po kelių metų paprasčiausiai reikės gręžti naują gręžinį ir vėl už jį mokėti. Neretai mums skambina tokie nelaimėliai, kurie jau nebegali surasti nekokybiškai darbus atlikusių firmų, nes jų paprasčiausiai nebeliko. O jei ir yra, ne taip lengva išsireikalauti, kad padarytų iš naujo, juk sutarčių, numatančių tokius atvejus, žmonės neturi. Tačiau Statybos įstatyme yra nustatyta, kad visiems požeminiams darbams suteikiama 10 metų garantija, todėl per teismą būtų galima šio to pasiekti“, – sako E. Bendoraitis, gręžinius įrenginėjantis net nuo 1972-ųjų.

Gręžiniai atpigo

Dabar, beje, labai geras metas įsirengti artezinius gręžinius. Viskas atpigo ir eilių nebėra. Tačiau kalbantis apie kainą, vertėtų paklausti, kas į ją įeina. „Mes dabar dirbame kone už savikainą, 120 litų už gręžinio metrą. Į ją įeina gręžimas, vamzdžio centravimas apipilant jį žvyru, 125 mm vamzdžiai. Jei kas dirba mažesniu kaltu, deda 90 mm vamzdį, necentruoja, tam ir kainuoja mažiau. Tačiau viskas turi pasekmes, pavyzdžiui, necentruotas gręžinys ima smėlėti ir po metų dvejų reikia keisti siurblį, kuris šiaip veiktų daug ilgiau“, – perspėja E. Bendoraitis šitų subtilybių neišmanantį užsakovą.

Panašias kainas mini ir kauniečiai bei klaipėdiečiai. „Vidutinė vandens gręžinio individualiam vartotojui kaina yra 120–130 litų už gręžinio metrą. Čia su PVM, anksčiau kaina svyravo tarp 170–200 litų. Jei įskaičiuosime geros kokybės siurblį ir kitą vandens tiekimui reikalingą įrangą, tai 40 metrų gylio gręžinys kainuos 10–12 tūkstančių“, – sako G. Baronas, kurio vadovaujamos firmos patirtis šioje srityje jau 40 metų. „Naujokai“ prašo 100–110 litų be PVM, tad esminio kainų skirtumo tarp patirtį turinčios ir pradedančios įmonės nėra, – pakomentuoja jis. – Net jei darysite pigiai, gręžinys vis tiek kainuos ne šimtus, o tūkstančius, tad labai svarbios ne tik popieriuje surašytos garantijos, bet ir įmonės patikimumas, kuris užsitarnaujamas tik per ilgus metus.“

„Geo instituto“ vadovas Arvydas Mackevičius sako, kad už gręžinio metrą ima 130 litų plius PVM. Taigi kainos ne taip jau daug skiriasi. Itin kruopščiai, žinoma, jas reikia skaičiuoti ten, kur vanduo slypi giliai. Tačiau tais atvejais ir pasiderėti lengviau... Gręžinys su vandens tiekimo sistema yra ganėtinai brangus, todėl, regis, racionalu kooperuotis su kaimynais. Tačiau, deja, taip būna ne dažnai. „Lietuvis yra lietuvis, jis nori viską turėti savo“, – pastebi A. Mackevičius.„Geriausia būtų, jei šią problemą spręstų savivaldybės – kooperuotų lėšas, įrengtų gręžinius su visais tinklais, juolab kad privatizuojant žemę žmonės mokėjo už infrastruktūrą, kurios nebuvo. Tuos surinktus pinigus ir reikėjo investuoti į ją, tačiau kiek myniau valdžios slenksčius, neįtiki-nau“, – apgailestauja E. Bendoraitis.

Jo manymu, žmonėms patiems išties nelengva susitarti ir pasida-linti rūpesčius, o paskui išlaidas, juk ir statosi jie nebūtinai vienu metu. Savivaldybė galėtų sukurti sistemą ir imti mokestį tuomet, kai gyventojai jungiasi prie jos. „Individualius gręžinius žmonės dažniau darosi ten, kur jie negilūs. Gilius gręžinius įsirengti patartina 3–4 kaimyninių namų savininkams. Kolektyvinius gręžinius užsakydavo ir kvartalų statytojai, o dabar, žinoma, visko sumažėjo“, – sako G. Baronas. Po žeme vandentiekio vamzdžius, jungiančius namą ir gręžinį arba šulinį, reikia įkasti žemiau įšalo zonos. Lietuvoje įšalo zona laikoma 100–110 cm. Paprastai vandentiekio vamzdžiai klojami 160–180 cm gylyje.

„Kokybiškai įrengtą, gero pradi-nio debito gręžinį galima naudoti maždaug 30–50 metų, kokybiškas vandens siurblys, esant tinkamai priežiūrai ir elektros tiekimui, laikys 15–20 metų. Tačiau žmonės dažnai mano, kad gręžiniui ir vandens tiekimo įrangai nereikalinga jokia techninė priežiūra. Jei atsiranda vandens tiekimo sutrikimų, vartotojas turėtų kuo skubiau kreiptis į specialistus, o ir nesant sutrikimų kas kelerius metus vertėtų atlikti gręžinio ir vandens tiekimo sistemos techninę apžiūrą“, – pataria G. Baronas. Pagal anksčiau galiojusius reikalavimus gręžinio naudojimo laikas buvo 15 metų, nes buvo dedami metaliniai vamzdžiai.

„Popieriniai“ rūpesčiai

Geriamojo vandens gręžinių pro-jektavimą ir įrengimą reglamentuoja Aplinkos ministerijos norminis dokumentas LAND 4-99 „Gręžinių projektavimo, įrengimo ir likvidavimo tvarka“. Nustatyta, kad visiems gręžiniams įrengti reikalingas projektas. Net tokiems, kurie gręžiami į gruntinio vandens horizontą. Jei šalia jūsų sklypo yra miesto vandentiekio tinklai, leidimas įsirengti gręžinį gali būti nesuteiktas. Net jei vandentiekio vandenyje, kuris pasiekia jūsų sklypą, būtų viršytos geležies ar kitokio užterštumo normos, bus sunku gauti leidimą gręžiniui įrengti.

Žmogus, planuojantis įsirengti gręžinį, kartu su gręžimo įmone turi užpildyti paraišką savivaldybei. Tik šiai atsakius teigiamai, galima rengti gręžinio projektą. Jei yra galimybė prisijungti prie centralizuoto vandens tiekimo tinklo, savivaldybė nenoriai priima teigiamą sprendimą. Jei pasisekė, leidimas gautas ir projektas parengtas, jį dar reikia sude-rinti su Aplinkos ministerijos Regiono aplinkos apsaugos departamentu ir Teritoriniu visuomenės sveikatos priežiūros centru. Projekte turi būti numatyti sanitarinės apsaugos griežto režimo zonos parametrai (ne mažiau kaip 5 m spinduliu aplink gręžinį) ir nuotekų tvarkymo būdas. Jeigu sklypas tik 6 arų ir jo dalis užstatyta, laikytis visų reikalavimų gana sudėtinga.

Dar griežtesnės sąlygos yra tada, kai iš gręžinio imama per 10 kub. m vandens, tai reiškia, kad tuo gręžiniu naudosis kelios šeimos, mat vienai šeimai buitiniams poreikiams pakanka iki 1 kubinio metro geriamojo vandens per parą. Lietuvoje dabar yra daugiau kaip 25 tūkstančiai individualių gręžinių. Jeigu gręžinys izoliuotas nuo paviršinio vandens, galima tikėtis kokybiško vandens, tik greičiausiai bus viršyta geležies norma, kaip yra daugelyje Lietuvos vietovių. Tokiu atveju statomi geležies šalinimo filtrai. Nedidelį geležies perteklių galima pašalinti paprasčiausiu oksidatoriumi, be cheminių reagentų. Todėl visada pravartu žinoti tikslų geležies kiekį, nes filtrų yra įvairaus pajėgumo, sudėtingumo – nedideliam kiekiui pašalinti nebūtinai reikia sudėtingų ir brangių.

Nepamirškite iš gręžinį įrengiančios bendrovės pareikalauti gręžinio paso, nes jis, registruotas Lietuvos geologijos tarnyboje Gręžinių registre, kartu yra leidimas eksploatuoti gręžinį.

Šaltinis: Meisteris ir Margarita


"Bioclar" Nuotekų valymo įrenginio naudojama technologija

"Bioclar" Nuotekų valymo įrenginio naudojama technologija

"Bioclar" Nuotekų valymo įrenginys yra pratekamojo tipo. Visas nuotekų valymo procesas vyksta vienoje talpoje, kuri pagaminta iš polipropileno. Atitekėjusios buitinės nuotekos, pirmiausia prateka į kamerą su grotomis, kuriose sulaikomi...


Vandens gręžiniai - gręžimas, pajungimas, priežiūra

Vandens gręžiniai - gręžimas, pajungimas, priežiūra

Vandens gręžinys - tai ekologiškai švaraus vandens šaltinis jums ir jūsų šeimai. Įsirengdami vandens gręžinį jūs investuojate į savo namų ir šeimos ekonominę nepriklausomybę ir sveikatą. Vandens gręžinys yra ilgaamžis statinys. Teisingai įrengtas...


Nuotekų valymo įrenginiai "BIOCLAR"

Nuotekų valymo įrenginiai "BIOCLAR"

Suprantama, jog ateitį ir užtikrintą poziciją turi tik tie gaminiai, kurie atitinka tam tikrus reikalavimus kokybei, vartojimo savybėms, yra ekologiški bei saugūs. Rekomenduojami "Bioclar" nuotekų valymo įrenginiai būtent ir atitinka...


Lietaus kanalizacijos įrengimas

Lietaus kanalizacijos įrengimas

Kiekvienais metais nuo gyvenamojo namo stogo nuteka maždaug 50 – 100m3 lietaus ir tirpstančio sniego. Bėgant laikui dėl susikaupusios drėgmės gali rimtai pažeisti namo infrastruktūrai. Taip pat tai gali turėti įtakos ir aplinkai – gali...


Vandens gręžiniai

Vandens gręžiniai

Filtruojantys gręžiniai gręžiami viršutiniuose grunto sluoksniuose. Jie yra sudaryti iš filtro ir apsauginės kolonos, kurią sudaro 127-133 mm skersmens vamzdžiai. Tokie gręžiniai įrengiami pakankamai greitai (per 1-2 dienas), tačiau jų...


Uponor saugaus vandentiekio sistema

Uponor saugaus vandentiekio sistema

Sprendimas, užtikrinantis pratekėjimų diagnostiką be užliejimo nuostolių ir nesudėtingą paslėptos vamzdynų instaliacijos priežiūrą. Šiuolaikinės šildymo ir vandentiekio plastikinių vamzdžių sistemos yra patikimos, suprantama, jei naudojami...


Nuotekų valymo įrenginiai turi atitikti techninius reikalavimus

Nuotekų valymo įrenginiai turi atitikti techninius reikalavimus

Aplinkos ministerija gauna signalų, kad statybose naudojami nesertifikuoti nuotekų valymo įrenginiai, neatitinkantys nustatytų techninių reikalavimų. Nuotekų valymo įrenginių teisingas parinkimas turi labai didelę įtaką pastato inžinerinių sistemų...


Drenažas

Drenažas

Dažnai taip nutinka, kad dirva jūsų sklype yra per drėgna dėl gruntinių vandenų arba dėl to, kad lietaus vanduo tinkamai nenutekinamas. Tokiu atveju kenkiama augalams, veja tampa nelygi, o žemė po ja drėgna. Kai kurie krūmai ar medžiai net negali...


Fazė, UAB
Fazė, UAB

Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų inžinerinių sistemų įrengimas.Elektra, silpnos srovės, ryšiai, vandentiekis, nuotekos, šildymas, vėdinimas, kondicionavimas.

KOMFORTAS, UAB EVA SAT
KOMFORTAS, UAB EVA SAT

Įmonė EVA SAT užsiima mažmenine ir didmenine prekyba santechnikos ir šildymo įrenginiais.

Dahlgera, UAB
Dahlgera, UAB

Šildymo, vėdinimo sistemos, santechnikos įranga, vidaus ir lauko kanalizacijų įranga - didmeninė prekyba.

Vandens siurbliai, UAB
Vandens siurbliai, UAB

Mūsų veikla apima ne tik mažmeninę ir didmeninę prekybą buitiniais ir pramoniniais vandens siurbliais ir jų priedais, bet ir siurblių servisu bei gamyba, siurblių automatikos projektavimu

HANS GROUP, UAB
HANS GROUP, UAB

Nuotekų valymo įrenginiai bei inžinerinių tinklų montavimas

www.thermopro.lt

www.thermopro.lt

Namų šiltinimas poliuretano putomis
www.ruukkistogas.lt

www.ruukkistogas.lt

Plieninė stogo danga, lietvamzdžiai. Dizaino parinkimo programėlė...
MDS terasos

MDS terasos

Terasų įrengimas, produktai terasai.
www.agmeka.lt

www.agmeka.lt

Stogo danga, klinkeris, trinkelės, stogo priedai