Nendriniai stogai šiuo metu dengia ne tik kaimo sodybas, kuriose siekiama išlaikyti autentišką etnografinį vaizdą ir dvasią, tačiau taip pat ir didelius prabangius namus, beje, ne tik užmiesčio. Tokie stogai – tiek restauruojami seni, kaip pavyzdžiui, Britų salose, tiek naujai dengiami – labai populiarūs daugelyje šiaurės ir vakarų Europos šalių, kuriose mūsų šalies stogdengiai labai vertinami.
Nendrinis stogas – neturto požymis?
Lietuoje vis dar galima susidurti su nuomone, kad nendriniais stogais buvo dengiami tik neturtingųjų sodybų pastatai. Ir nors dalis tiesos tame yra – natūraliai augusi gamtinė statybinė žaliava buvo labai tinkama mažaturčiams, tačiau, anot specialistų, užsiimančių nendrinių stogų dengimu, negalima atmesti, kad nemažą įtaką turėjo ir gyvenimas konkrečiame regione: jei aplink būdavo daugiau vandens telkinių, tai juose augdavusios nendrės natūraliai tapdavo medžiaga stogų dengimui.
Žinoma, šiandieninė situacija yra radikaliai pasikeitusi. Visų pirma, nendrių stogas yra gana brangus, lyginant su šiuo metu įprastomis stogų dangomis, tad jį dažniausiai renkasi pasiturintys žmonės, siekiantys išskirtinumo, vertinantys natūralumą ir/ar autentiškumą. Taip pat nendrinis stogas ženkliai pakelia nekilnojamojo turto vertę. Šiandien nendriniai stogai puošia ne tik sodybas ar vienkiemius, bet ir daugiaaukščių pastatų stogus. Nendrės naudojamos ir pastatų fasadams.* Nendriniai stogai labai populiarūs Olandijoje, Danijoje, Vokietijoje, bet tokių stogų netrūksta ir Švedijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Ispanijoje, Šveicarijoje ir Austrijoje.
Nendrinio stogo išskirtinės savybės
Nendrė yra porėtos struktūros augalas, kurio stiebelyje yra pertvaros, išsidėsčiusios per visą stiebelio ilgį, maždaug 30 cm atstumu viena nuo kitos. Tokia nendrės sandara neleidžia garsui ir šilumai lengvai plisti – panašių savybių praktiškai neturi nė viena įprastinė stogo danga. Nendrinis stogas – ekologiškas, ilgaamžis, estetiškas. Jis pasižymi puikiomis termoizoliacinėmis savybėmis (30cm nendrių sluoksnio varža 0,20 W/mK), tylus , nebijantis drėgmės, nes nendrės turi vaško komponentų. Jos auga vandenyje, todėl jos yra atsparesnės drėgmei nei kitos šiaudų rūšys.
Nendrinį stogą gana lengva adaptuoti net ir sunkiausios plastinės konstrukcijos sprendimams. Deja, Lietuvoje architektai dar neišnaudoja nendrinių stogų galimybių.
Nuo ko priklauso nendrinio sogo ilgaamžiškumas
Pirma – nuo stogo nuolydžio. Kuo statesnis stogas, tuo ilgiau jis tarnaus: nuo statesnio stogo lietaus lašeliai lengviau ir greičiau slenka nendrių galiukais. Vanduo mažiau įsigeria i nendrių sluoksnį, nendrės greičiau išdžiūva nustojus lyti.
Antra – nuo kokybiško stogdengių darbo. Tik patikimi specialistai, naudojantys kokybiškas nendres, ir nepriekaištingas darbų atlikimas gali garantuoti nendrinio stogo ilgaamžiškumą. Žinoma, stogas turi puikiai atlikti savo funkcijas: apsaugoti pastatą nuo kritulių, sulaikyti šilumą, papuošti pastatą. Tačiau tik specialistas gali pasakyti, ar stogas uždengtas kokybiškai. Net ir išoriškai gerai atrodantis stogas, gali slėpti dengimo metu padarytas klaidas, nuo kurių priklauso jo ilgaamžiškumas. Viena pagrindinių klaidų yra nendrių tvirtinimo elementų blogas išdėstymas: per dideli tarpai tarp tvirtinimo elementų arba tvirtinimo elementai per arti nendrių dangos paviršiaus.
Neatsižvelgus į minėtas stogo ilgaamžiškumo priežastis, ateityje gali tekti nusivilti. Geriausia, kad architektas, jau projektuodamas stogą, ypač, jei tai išskirtinis pastatas su stogo danga iš nendrių, kreiptųsi į nendrinių stogų specialistą – toks bendradarbiavimas padės išvengti nesusipratimų įgyvendinant projektą.
Stogo natūralumas
Stogams dengti naudojamos nendrės yra natūralios, jos nėra apdirbamos antipirenais. Tik uždengus stogą, jei klientas pageidauja, stogas yra apipurškiamas antipirenais nuo užsidegimo ar priemonėmis nuo samanojimo. Priemonės nendrinio stogo apsaugai nuo ugnies (antipirenai), drėgmės (impregnantai), samanojimo ir kitokių organinės kilmės pažeidimų (antiseptikai) yra ekologiškos, draugiškos žmogui ir aplinkai. Tačiau Mindaugas Kasparavičius teigia, kad stogo apdorojimas minėtomis apsaugos priemonėmis nėra būtinybė: “Štai Olandijoje, kurioje nendriniai stogai yra gana populiarūs ir dengiami jau nuo senų laikų, stogų, apipurkštų antipirenais, yra mažiau nei 10 procentų”. Anot pašnekovo, kur kas svarbiau tinkamai prižiūrėti nendrinį stogą.
Taigi – kaip prižiūrėti nendrinį stogą
Nendriniam stogui labiau patinka saulės spinduliai, nei šešėlis, nes saulėtoje vietoje nendrinis stogas greičiau džiūva, o kartu – ilgiau tarnauja. Dėl šios priežasties reikia atkreipti dėmesį į šalia namo augančius medžius. Didelės lajos ne tik užstoja saulės šviesą, bet ir beria ant stogo lapus, vėjo nudraskytas šakeles, todėl stogas ima samanoti. Beje, samanoja praktiškai visos stogų dangos, tad tai nėra vient ik nendriniams stogams būdingas reiškinys. Tačiau samanos savyje sulaikydamos drėgmę, neleidžia nendrėms džiūti, todėl pagreitėja pastarųjų puvimas. Paprasčiausias būdas to išvengti – atsiradusias samanas mechaniškai nuvalyti.
Dažniausiai latakinės – lietvamzdinės lietaus vandens surinkimo sistemos nendriniams stogams neįrengiamos: nuo stogo laisvai lašantis vanduo subėga į drenažinę grunto paviršiuje įrengtą sistemą per vandens surinkimo groteles.
Ant nendriniam stogo, kaip ir ant bet kokio kito, galima įrengti apsaugines užtvaras nuo sniego bei kitus stogo saugos elementus. Vienintelis skirtumas yra tas, kad naudojami tokiam stogui pritaikyti laikikliai.
Mitas: nendrinis stogas labai degus
“Taip, nendrinis stogas yra priskiriamas degioms stogo dangoms”,- neneigia Mindaugas Kasparavičius, tačiau priduria: “bet nereikia įsivaizduoti, kad nendrių stogas – lyg kokia parako statinė. Jau daugiau kaip dešimtmetį dengiame nendrinius stogus ir dar nei karto neteko matyti degančio, tikuosi – ir neteks. Manau, paprasčiausiai reikia laikytis visų priešgaisrinių reikalavimų, juos įgyvendinti labai atsakingai. Jei pastatas kūrenamas kietu kuru, labai svarbu prižiūrėti, laiku valyti kaminą, ir viskas bus gerai”. Juk dega viskas, o saugumas labiau priklauso nuo šeimininko rūpestingumo, nei vien tik nuo statybinės medžiagos.
Nendrinio stogo dengimas – anksčiau ir dabar
Dengimo principas iš esmės nepasikeitė, tačiau gerokai patobulėjo. Dabar naudojamos tvirtinimo medžiagos yra ilgaamžiškesnės, pavyzdžiui, anksčiau nendrėms tvirtinti prie stogo buvo naudojami mediniai elementai: nendrės būdavo prispaudžiamos prie stogo medinėmis kartimis, o kartis buvo tvirtinama žilvičio ar lazdyno vytelėmis apjuosiant luota . Šiandien kartis pakeitė cinkuotos vielos 5 mm strypai, kurie tvirtinami medsraigčiais su nerūdijančios vielos kilpomis. Galima dengti stogus ir nenaudojant šių medsraigčių: nendrės tvirtinamos taip pat, kaip ir seniau – apjuosiant grebėstą, tik vietoj vytelių naudojant nerūdijančio plieno vielą. Anksčiau nendres pjaudavo rankomis, dabar – kombainais. Žinoma, dėl patobulėjusių įrankių ir medžiagų, šiandien ir pats nendrinis stogas atrodo kur kas geriau.
Nendrinių stogų meistrai gana ilgai mokosi šio amato subtilybių, o išskirtinių formų stogų dengimas reikalauja ne vienerių metų patirties. Norint, kad nendrinis stogas būtų ilgaamžis ir atrodytų gražiai, būtina kviestis profesionalius stogdengius. Neturintys reikiamų žinių ir patirties “meistrai” pridarys daugiau žalos, nei naudos, o juk niekam nesinori naujai uždengto stogo remontuoti vos po keleto metų.
Žinoma, reikia nepamiršti, kad pačių nendrių kokybė taip pat labai svarbi: nendrės turi būti nesupelijusios, sausos, šviesios gelsvos spalvos, reikiamo ilgio ir storio. Tik patyrę stogdengiai gali nuspręsti, ar nendrės yra tinkamos ir kaip lems stogo savybes ateityje.
“Žmogui, niekada nedengusiam nendrinio stogo, nepatarčiau pačiam tuo užsimti, nes rezultatas greičiausiai nenudžiugins, o laiko, jėgų ir lėšų bus prarasta tikrai daug” – pataria Mindaugas Kasparavičius.
Turėkite autentišką natūralų nendrinį stogą savo svajonių namui.
