Seimas trečiadienį įteisino naują žemės apmokestinimo tvarką, kuri įsigalios nuo 2013 metų sausio 1-osios.
Už naujos redakcijos Žemės mokesčio įstatymą balsavo 64 Seimo nariai, prieš buvo 23, susilaikė 28 parlamentarai.
Įstatymu keičiamas žemės apmokestinimo principas – pereinant nuo žemės apmokestinimo priklausomai nuo jos derlingumo, našumo prie žemės apmokestinimo pagal rinkos vertę.
Žemės vertinimą atliktų turto vertinimo įmonė. Šis vertinimas būtų atliekamas naudojant masinio žemės vertinimo būdu parengtus žemės verčių zonų žemėlapius ir žemės sklypo vidutinės rinkos vertės nustatymo modelius.
Naujoje įstatymo redakcijoje įtvirtinta, kad apleista žemė apmokestinama tarifu nuo 0,01 proc. iki 4 proc. jos mokestinės vertės. Dabar jis – 1,5 proc.
Sprendimus dėl konkretaus apleistos žemės apmokestinimo tarifo nustatymo ar dėl individualių lengvatų priims konkrečios savivaldybės.
Apleistai žemei nebus taikomos lengvatos, kurios gali būti taikomos dirbamai žemei, t. y. vertės mažinimo koeficiento ir mokesčių lubų.
Apleistomis žemės ūkio naudmenomis bus laikomi sumedėjusiais augalais (išskyrus želdinius) apaugę žemės sklypuose ar jų dalyje esančių žemės ūkio naudmenų plotai, kurie bus nustatomi nuotoliniais kartografavimo metodais.
Sutvarkytai žemės ūkio paskirties žemei, kaip ir dabar, ketinama taikyti 0,35 proc. mokesčio tarifą.
Priėmimo metu Seimas pritarė Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nario Roko Žilinsko siūlymui žemės mokesčiu neapmokestinti mėgėjiško sodo teritorijoje esančios bendrojo naudojimo žemės.
Seimo Mišriai parlamentarų grupei priklausantis Žilvinas Šilgalis mano, kad įstatyme yra numatytos geros tarifo „žirklės“, ir mokestis nebus rekordinis.
„Jeigu tu nesitvarkai, esi neatsakingas, turi apleistą turtą – mokėk maksimalų tarifą“, – sakė politikas.
Socialdemokratas Edmundas Jonyla nepritarė įstatymui, nes, anot jo, tai papildoma mokestinė našta, kuri neigiamai paveiks žemės ūkio veiklą, ypač tuos, kurie negali apdirbti žemės. Jo nuomone, tokiu būdu siekiama išgąsdinti žmones ir supirkti apleistą žemę.
„Konstitucija sako, kad žemė turi būti naudojama pagal paskirtį. Žemės ūkio paskirties žemė skirta ne piktžolėms auginti“, – paremdamas įstatymą sakė Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis. Jo nuomone, naujas įstatymas bus drausminimo priemonė.
Tuo tarpu Seimo Darbo partijos frakcijos narys Jonas Kondrotas pasisakė prieš naują apmokestinimo tvarką, nes nebuvo diskutuota su gyventojais ir socialiniais partneriais.
„Įstatyme yra prieštaravimų elementariai ūkininkavimo logikai. Kodėl siekiama įteisinti tiek daug savivalės, kodėl vertintojai yra visagaliai?“, – klausė Seimo narys, griežtai pasisakęs prieš žemės mokesčio didinimą.
Įstatyme yra įteisintas pereinamasis laikotarpis, todėl, pasak žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus, tie, kurie gal ir nepasiruošę ūkininkauti, turės laiko pasiruošti. „Tikrai nebus verčiama parduoti žemę“, – tikino K. Starkevičius.
„Nesuveda ūkininkai galą su galu, todėl ir nedirbama žemė. Tam tikriems žmonėms, ypač pagyvenusiems, siekiama atiminėti žemę administracinėmis priemonėmis“, – piktinosi Krikščionių partijos frakcijos narys Jonas Ramonas.
