Šešios statybos įmonės, tarp jų – ir Kaunui gerai pažįstama prancūzų kompanija, su kuria savivaldybės derybos nesibaigė, kaip tikėtasi, koncesijos sutarties pasirašymu, žada dalyvauti Pramogų ir sporto rūmų Nemuno saloje statybos rangovo konkurse. Visos įmonės sumokėjo po 3000 litų ir įsigijo po paketą su šiuo objektu bei konkursu susijusių dokumentų.
Savo pasiūlymus konkurso rengėjams dar gali pateikti ir kitos šešios bendrovės, kurios kol kas tik domisi konkurso sąlygomis.
Vokus su firmų – konkurso dalyvių – pasiūlymais ketinama atplėšti liepos 16 dieną. Tada ir paaiškės, kas taps šios arenos, pagal projektą, kainuosiančios 168 mln. litų, statytoju.
Iki to laiko, tikisi Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, turėtų paaiškėti, ar arenai statyti iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų bus skirta 50 mln. litų parama. Kol kas nėra jokių žinių iš Briuselio, kur Europos Komisija turi priimti sprendimą dėl galimybės finansuoti ir didesnių nei 10 tūkst. vietų objektų statybas.
Kaune intensyviai rengiamasi šio bene svarbiausio, kai kurių politikų nuomone, miesto savivaldą bei jo plėtrą įrodančio objekto statybai. Pirmiausia už paskolas tvarkoma infrastruktūra, už pasiskolintus 8 mln. litų savivaldybė pastatė ir tiltą į Nemuno salą.
Tilto, kuris keletą pirmųjų savo gyvavimo metų turėtų tarnauti tik arenos statytojams (juo bus į salą gabenamos medžiagos bei įranga) atidarymo iškilmėse dalyvavęs Premjero patarėjas Vytautas Juškus suabejojo, ar iš viso įmanoma Kauno pramogų ir sporto rūmų statybos darbų pradžia, jei nebus garantijos dėl arenai skiriamų ES milijonų.
Tuo tarpu Kauno meras tikina, kad ES fondų specialistų verdiktas – ne kliūtis, mat miestas arenos statybos pradžiai skolinasi 22 mln. litų. Be to, 7 mln. litų surasta valstybės biudžete. Mero A. Kupčinsko teigimu, darbai vyksta ir kauniečių planų niekas nesutrukdys.
