Klaipėdos miesto Smeltės kvartale, kuriame yra 141 gyvenamasis namas, iš 11 gatvių asfaltuotos tik 3. Žmonės jose priversti gyventi kaimo sąlygomis, netgi naudotis lauko tualetais.
„Tai, kad viename iš reikšmingiausių Lietuvos didmiesčių dar tebėra žvyrkelių, garbės nedaro”, – prisipažįsta Savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas.
Taip yra todėl, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai jau kelerius metus nepavyksta „išimti” Smeltės gyvenamųjų namų kvartalo iš uosto rezervinių teritorijų. Dėl teritorijos statuso čia gyvenantys žmonės nesulaukia ir tinkamo miesto Savivaldybės dėmesio.
Uosto direkcijos ir miesto Savivaldybės atstovai užkulisiuose kaltina vieni kitus, o kvartalo gyventojai nebeteko kantrybės. Individualių namų savininkų bendruomenės „Smeltė” atstovai jau gavo leidimą ir poryt prie Klaipėdos savivaldybės rengia piketą. Žmonės nenori gyventi uosto rezervinėje teritorijoje, kurioje jais niekas nesirūpina. Miesto valdžiai jie ketina pateikti 8 reikalavimus.
Įvaryti į kampą
Bendruomenės „Smeltė” pirmininko Evaldo Jurkevičiaus teigimu, gyvenamųjų namų kvartalas teritorijoje prie dabartinio žvejų uostelio ir karo laivų prieplaukos atsirado prieš beveik 60 metų. Tačiau iki šiol iš 11 gatvių jame asfaltuotos tik trys. Kai kurių gatvių gyventojai netgi neturi komunikacijų. Pirmininko teigimu, kvartalo detaliojo plano rengimas žlugo. Dabar valdininkai kaltina valtininkus ir gyventojus, esą taip nutiko dėl to, kad jie nesusitarę tarpusavyje, tačiau esmė, pasak E. Jurkevičiaus, esanti visai kita – kai kurių bendrovių interesai.
„Trumpai tariant, mes esame įvaryti į kampą. Nusibodo ta priklausomybė uosto rezervinei teritorijai, kuri tęsiasi nuo 1994 metų. Kodėl mes, norėdami ką nors pasistatyti, turime prašyti Uosto direkcijos malonės? Savivaldybė irgi moja į mus ranka. Pavyzdžiui, 2002 metais buvo pasirašyta sutartis su Krašto apsaugos ministerija. Pastaroji įsipareigojo išasfaltuoti 3 gatves, įrengti apšvietimą, takelius neįgaliesiems, jos investicijos būtų siekusios kelis milijonus litų. Savivaldybei būtų belikę įrengti tik požemines komunikacijas, jai tereikėjo išleisti tik apie 92 tūkst. Lt. Tačiau pernai baigėsi sutarties vykdymui skirtas laikas, ir dėl Savivaldybės kaltės viskas nuėjo šuniui ant uodegos. Dovanų davė tris gatves, nesugebėjo paimti”, – piktinosi E. Jurkevičius.
Uostui kvartalo nebereikia
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos direktoriaus infrastruktūrai Algirdo Kamarausko teigimu, Vyriausybės nutarimu Smeltės gyvenamasis kvartalas buvo įtrauktas į uosto rezervinių teritorijų zoną. Uosto direkcija plėtoti ateityje kokios nors uosto veiklos šioje vietoje neketina, jai tas kvartalas nereikalingas, tačiau nėra reglamento, kaip tą teritoriją būtų galima „išimti” iš rezervinių teritorijų.
Užtat direkcija planavo parengti šios teritorijos detalųjį planą ir juo remiantis išbraukti kvartalą iš rezervinių teritorijų. Tačiau per trejus metus jo parengti nepavyko. A. Kamarausko teigimu, taip nutiko ne dėl direkcijos kaltės. Pasak jo, kai tik pradedamas rengti detalusis planas, atsiranda daugybė visokių interesų. Vieni nori sklypus prasiplėsti, kiti – pakeisti teritorijos statusą. Ilgai buvo ginčijamasi su šioje teritorijoje esančia valčių prieplaukos bendrija. A. Kamarausko teigimu, direkcija atliko tik techninį darbą, o į visokius derinimus nesikišo, dėl jų pasitarimai vyko Savivaldybėje.
Šiuo metu Uosto direkcija rengiasi teikti Vyriausybei nutarimo projektą, kad kvartalas ir be detaliojo plano būtų išbrauktas iš uosto rezervinių teritorijų. „Didelių problemų nebuvo. Jeigu žmonės norėdavo savo sklype pasistatyti kokį nors garažą, mes tuos dalykus visada suderindavome. Tačiau nei mums, nei žmonėms to nereikia. Mes seniai nusprendėme kvartalą „išimti” iš rezervinių teritorijų”, – „Vakarų ekspresui” sakė A. Kamarauskas.
Per trejus metus nepavykus parengti detaliojo plano, dabar, pasikeitus planavimo sąlygų sąvadui, tektų vėl viską pradėti iš pradžių. Pasak A. Kamarausko, viso darbo gal ir nereikėtų daryti iš naujo, iš principo pagrindiniai sprendiniai nesikeistų, tačiau viešojo svarstymo ir kitas procedūras, numatytas teritorijų planavimo įstatyme, reikėtų atlikti. Minimalus terminas, per kurį būtų galima tai padaryti – 3-4 mėnesiai, jeigu dėl kokių nors interesų neprasidėtų ginčai.
„Mes jau pavargome su tuo detaliuoju planu. Pradėjo lįsti visokie interesai, nesusiję su uosto veikla, o konfliktų sprendimas – ne mūsų reikalas. Su Savivaldybe mes dar nesame padėję galutinio taško. Reikia nuspręsti, ar Uosto direkcija toliau rengs kvartalo detalųjį planą, ar paruoš jo išbraukimo iš rezervinių teritorijų be detaliojo plano projektą”, – sakė A. Kamarauskas.
Dabar reikia tvarkyti
Savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas, paklaustas, ar Savivaldybė turi rūpintis Smeltės kvartalo gyventojais, atsakė, jog bet kokiu atveju – nepaisant to, ar žmonės gyvena uosto rezervinėje teritorijoje, ar ne, – miesto valdžia jais turi rūpintis. Pasak jo, Uosto direkcijos rengtas detalusis kvartalo planas būtų buvęs jau patvirtintas, jeigu nebūtų susipešę gyventojai ir valtininkai. O per tą laiką, kol buvo sprendžiami konfliktai, pasikeitė sąlygos.
„Miesto ūkio komitetas turėjo spręsti, ar reikia kvartalo gatves asfaltuoti. Politikai deklaruoja, kad visi darbai – žmogaus labui, bet pinigai gatvėms asfaltuoti neskiriami. Žinoma, tai, kad šis kvartalas yra uosto rezervinėje teritorijoje, galėjo turėti šiek tiek įtakos. Kyla logiškas klausimas, kam mėtyti pinigus, jeigu ateis toks laikas, kai gyventojus reiks iškelti? Dabar, kai Uosto direkcija nusprendė, kad gyvenvietė uosto veiklai netrukdo, reikia ją tvarkyti, kad ji taptų normaliu miesto rajonu”, – „Vakarų ekspresui” sakė K. Macijauskas.
Tingi dirbti
Savivaldybės Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjas Almantas Mureika sakė, kad Uosto direkcija dar pernai buvo pateikusi Teritorijų planavimo komitetui svarstyti detalųjį kvartalo planą. Dėl jo buvę nurodyta nemažai pastabų, tad direkcija turėjo jį pataisyti. Tačiau pataisyto varianto nesulaukta. Jo manymu, direkcija nenori dirbti, todėl ieško visokių kliūčių. Pasak jo, nebūtų jokių problemų išduoti naujas planavimo sąlygas.
A. Mureikos manymu, Uosto direkcija turėtų baigti rengti Smeltės kvartalo detalųjį planą, nes Savivaldybė jau yra suplanavusi, kokiems objektams bus skiriama lėšų, o šio kvartalo planui jų nenumatyta.
Perstatė ženklą
Negana to, pastaruoju metu viena Smeltės kvartalo gatvių, perstačius kelio ženklą, buvo tiesiog išmesta iš gyvenamosios zonos. Pasak E. Jurkevičiaus, bendruomenės iniciatyva prieš 5 metus Marių gatvės pradžioje buvo pastatytas ženklas „Gyvenamoji zona”. Jis ribojo transporto greitį, buvo draudžiama važiuoti sunkiasvoriam transportui. Tada iš viso kvartale buvo pastatyta 13 kelio ženklų. Tačiau ženklas „Gyvenamoji zona” prieš 8 mėnesius dingo, o šiemet pavasarį jis nežinia kodėl buvo pastatytas Marių gatvės gale. Tokiu būdu 8 šios gatvės namai atsidūrė lyg ir negyvenamoje zonoje.
Be kito transporto, Marių gatve į darbą rytais važiuoja apie 70 kariškių mašinų, tarp jų – ir sunkiasvorės. Nesant ženklo gatvės pradžioje visų pirma nesaugūs tampa tuose namuose gyvenantys vaikai.
Anot bendruomenės pirmininko, esą Savivaldybės atstovai sakę, kad ženklą reikėję perkelti todėl, kad čia vykdoma krova. Iš tikrųjų teisėta krova vyksta kitoje Smeltalės upės pusėje, toje, kur yra pastatytas Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas.
Klaipėdos savivaldybės Transporto tarnybos vyr. specialistas Vytautas Paukštė teigia, kad bendruomenės atstovai ir pirmininkas buvo kviečiami į Saugaus eismo komisijos posėdį, tačiau niekas nesiteikė atvykti.
Kitas Saugaus eismo komisijos posėdis planuojamas gegužės 20-22 d. Savivaldybės atstovo teigimu, dar kartą bus kviečiami bendruomenės atstovai jame dalyvauti. Jeigu jie atvyks, bus išklausyti jų argumentai, kodėl nepatenkinti dabartine ženklo vieta. „Jeigu patys žmonės nedalyvauja komisijos posėdyje, mes negalime padėti jiems spręsti problemų”, – „Vakarų ekspresui” sakė V. Paukštė.
Tuo tarpu E. Jurkevičius nesupranta, kokius argumentus reikia pateikti komisijai – Marių gatvės 8 gyvenamieji namai yra gyvenamoje zonoje, tad ženklą reikia statyti jos pradžioje, ir viskas.
