Lietuvoje besilankantis Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko vicezprezidentas teigia, kad banką domina kai kurie energetikos projektai.
Pavyzdžiui, suskystintų dujų terminalas. Be to, banko, kuris administruoja Ignalinos uždarymo fondą, vadovai žada stengtis, kad atominės uždarymo darbai nevėluotų taip stipriai, praneša LTV „Panorama”.
Šiuo metu daugiausiai į šilumos ūkį taip pat į bankinį sektorių Lietuvoje investavusio Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko vadovai pareiškė, kad bankas galėtų pagelbėti įgyvendinant ir didžiuosius energetikos projektus – elektros jungtis su Švedija ar Lenkija, bei pajūryje planuojamą suskystintųjų dujų terminalą.
„Mes kalbėjome apie tokią galimybę. Apie jungtis ir kitas priemones, kurios kuria energetikos infrastruktūrą. Viskas bus vertinama, bet bankas yra pasirengęs įsitraukti į šią perspektyvią sritį”, – teigė Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko viceprezidentas Janas Fischeris.
„Galėtų būti skolinami pinigai terminalo ar pačio projekto vystymui. Apie sumas, dydžius mes dar nekalbėjom”, – tvirtino Premjero patarėjas Mykolas Majauskas.
Bankas Lietuvoje taip pat administruoja ir donorų pinigus branduolinio kuro saugykloms statyti Ignalinoje. Tačiau darbams vėluojant beveik 4 metus, Lietuvos pareigūnai ne sykį yra reiškę, kad banko samdyti rangovai bendrovė „NUKEM Technologies” dirba per lėtai, o konsultantai, gaunantys didžiules algas, neprisiima atsakomybės.
„Buvo rimtų ir kritinių vėlavimų šiame projekte. Apie tai su Premjeru mes kalbėjome labai atvirai ir aišku, kad kažkas turi būti daroma su Ignalina, nes šis projektas susijęs su kitais svarbiais projektais. Dabar šis klausimas banke perduotas man ir galiu patikinti jus, Ministrą Pirmininką ir kitus, kad šitą projektą prižiūrėsiu labai atidžiai”, – tikino J. Fischeris.
Siekdami paspartinti įklimpusių projektų vykdymą, Europos Komisijos iniciatyva banko, pačios atominės bei „NUKEM Technologies” atstovai praeitą savaitę pradėjo derybas.