Nors 85 proc. gyventojų savo namuose jaučiasi saugūs, įvairias apsaugos priemones turi tik 39 proc. apklaustųjų. Ekspertų teigimu, toks jausmas dažnai remiasi kasdieniu įspūdžiu: namuose ramu, aplinka pažįstama, rimtesnių incidentų iki šiol nebuvo. Tačiau rudenį, kai daugiau laiko praleidžiame namuose, verta iš naujo įsivertinti, kuo šis saugumo jausmas iš tiesų pagrįstas.
Praėjusiais metais atlikto Lietuvos gyventojų tyrimo duomenimis, saugumo jausmą namuose dažniausiai kuria tai, ką žmonės gali įvertinti kasdien: kaimynystė (62 proc.), durų ir spynų tvirtumas (60 proc.), lauko apšvietimas bei gyvenimas kartu su kitais šeimos nariais (po 43 proc.).
Pasak „Ekskomisarų biuro“ vadovo Vytauto Labecko, tai svarbūs saugumo elementai, tačiau vien jų nepakanka norint apsisaugoti nuo skirtingų rizikų namuose.
„Namuose norime jaustis ramiai, tačiau vien šio jausmo nepakanka. Rami kaimynystė, tvirtos durys ar tai, kad iki šiol nieko nenutiko, dar nereiškia, kad būstas pasirengęs netikėtoms situacijoms. Vertinant saugumą svarbu pagalvoti ir apie silpnąsias vietas – kas nutiktų kilus gaisrui, techniniam gedimui, vandens nuotėkiui ar bandymui įsilaužti“, – sako V. Labeckas.
Didžiausios grėsmės dažnai prasideda nepastebimai
Gyventojų apklausa rodo, kad didžiausią nerimą kalbant apie namų rizikas kelia gaisras – jį nurodo 70 proc. respondentų. Tarp kitų dažniau minimų grėsmių patenka įsilaužimai ir vagystės (51 proc.), techniniai gedimai, tokie kaip elektros ar dujų sistemos problemos (44 proc.), bei vandens užliejimas ar vamzdžių avarijos (42 proc.). Dar daugiau nei ketvirtadalis respondentų baiminasi, kad nelaimės atveju pagalba jų gali nepasiekti pakankamai greitai.
Vis dėlto tokios rizikos dažnai atrodo nutinkančios kažkur kitur – tai, apie ką perskaitoma naujienose, bet nebūtinai priskiriama saviems namams. Rudenį šis atotrūkis tampa ypač svarbus, nes dalis pavojų kyla ne iš išorės, o iš kasdienio būsto naudojimo: šildymo įrangos, elektros instaliacijos, dūmtraukių, buities prietaisų, vandentiekio ar prasto apšvietimo.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, vien per pirmąjį 2026 metų pusmetį gyvenamosios paskirties pastatuose užfiksuoti 1473 gaisrai – beveik ketvirtadaliu daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Juose žuvo 39 žmonės.
V. Labecko teigimu, dalis būsto rizikų ilgą laiką gali likti nepastebėtos. Kitaip nei pažeista spyna ar išdaužtas langas, kai kurios problemos neturi aiškių požymių ir pastebimos tik tada, kai situacija jau būna pažengusi.
„Namuose galime būti atsargūs, tačiau visko stebėti visą laiką neįmanoma. Pavojus nebūtinai prasideda nuo akivaizdaus įsilaužimo ar didelio gaisro – pirmieji signalai gali būti vos pastebimi. Todėl šiandien būsto saugumas reiškia ne tik apsaugą nuo išorinių grėsmių, bet ir galimybę kuo anksčiau pastebėti dūmus, vandens nuotėkį, techninį gedimą ar kitą netipinę situaciją namuose“, – teigia V. Labeckas.
Kol nieko nenutinka, apsauga atrodo nebūtina
Lietuvos gyventojų tyrimo duomenys rodo, kad įvairias apsaugos priemones, tokias kaip signalizacija, stebėjimo kameros ar jutikliai, namuose turi tik 39 proc. apklaustųjų. Tuo metu pernai atliktas saugos įmonių paslaugų tyrimas rodo, kad profesionaliomis saugos paslaugomis šiuo metu naudojasi tik dešimtadalis Lietuvos gyventojų.
Pasak V. Labecko, tai nereiškia, kad žmonėms saugumas nerūpi. Saugumo priemonės turi vieną paradoksą – kai jos veikia, žmogus dažnai jų nepastebi. Jei nieko neįvyksta, gali atrodyti, kad jų ir nereikėjo. Todėl apsauga lengvai tampa sprendimu, kurį galima atidėti: ne šiandien, ne šį mėnesį, gal prieš išvyką ar po remonto.
„Įvykio metu svarbiausia tampa ne tai, kaip saugiai jautėmės iki tol, o ar pavojus buvo pastebėtas laiku ir ar buvo aišku, kas turi reaguoti. Apsaugos priemonių tikslas nėra priversti žmogų nuolat galvoti apie rizikas – priešingai, jos turi suteikti ramybės ir padėti greitai suprasti, ką daryti, kai situacija pasikeičia“, – sako V. Labeckas.
Prasidėjus rudeniui, saugumo ekspertai rekomenduoja įvertinti durų, langų ir spynų būklę, pasirūpinti veikiančiais dūmų detektoriais, patikrinti elektros instaliaciją, šildymo įrangą ir dūmtraukius. Taip pat verta įvertinti lauko apšvietimą, matomumą prie įėjimo, patikrinti signalizaciją, stebėjimo kameras ar jutiklius ir įsitikinti, kad pavojaus signalas pasiektų žmogų, artimąjį ar saugos tarnybą, galinčią realiai patikrinti situaciją.
