Elektra namuose paprastai prisimename tada, kai jos nebelieka. Vasaros pabaigoje Lietuvą užklupusi itin stipri audra parodė, kaip greitai toks scenarijus gali tapti realybe: piko metu elektros tiekimas buvo sutrikęs daugiau kaip 268 tūkst. ESO klientų, o daliai gyventojų jo atkūrimas užtruko ne valandas, o dienas.
Artėjant šaltajam sezonui elektros tiekimo patikimumas tampa dar aktualesnis. Namuose nuo elektros priklauso šaldytuvas, internetas, ryšio priemonės, o daugelyje individualių namų – ir šildymas, vandens tiekimas bei kitos kasdienės sistemos. Todėl vis aktualesnis tampa ne tik klausimas, kiek elektros suvartojame, bet ir kiek laiko namai galėtų išlaikyti svarbiausias funkcijas sutrikus jos tiekimui. Sudėtinga geopolitinė aplinka šį klausimą papildo ir kitu aspektu – namų ūkio pasirengimu įvairioms ekstremaliosioms situacijoms.
„Prieš kelerius metus apie energijos kaupiklius dažniausiai kalbėdavome dėl galimybės efektyviau panaudoti saulės elektrinės pagamintą energiją ar sumažinti elektros sąnaudas. Dabar žmonės vis dažniau klausia, kiek laiko jų namai galėtų funkcionuoti sutrikus elektros tiekimui, ir tai labai praktiškas klausimas. Audros jau parodė, kad ilgesni sutrikimai gali paliesti šimtus tūkstančių gyventojų, o dabartinė geopolitinė situacija natūraliai skatina daugiau galvoti apie savo šeimos ir namų pasirengimą“, – sako energetikos sprendimų bendrovės namams ir verslui „Įkrautas“ bendraįkūrėjas Paulius Gūžys.
Žiemą dingusi elektra gali reikšti ir dingusį šildymą
Kelioms minutėms dingusi elektra dažniausiai sukelia tik nepatogumų. Situacija gerokai pasikeičia, kai tiekimo nėra kelias valandas ar ilgiau. Nebeveikia interneto maršrutizatorius, senka telefonų ir kompiuterių baterijos, kyla rizika šaldytuve bei šaldiklyje laikomam maistui. Atvėsus orams prie šio sąrašo gali prisidėti ir gerokai svarbesni dalykai. Šilumos siurbliai, cirkuliaciniai siurbliai, gręžinio įranga, namų automatika ir dalis kitų sistemų priklauso nuo elektros. Dėl to ruošiantis žiemai verta pasižiūrėti į savo namus ir įsivertinti, kas juose nutiktų, jeigu elektros nebūtų 6, 12 ar 24 valandas.
Kiekvienuose namuose prioritetai skirtingi – vienai šeimai svarbiausia išlaikyti veikiantį šaldytuvą, internetą, pagrindinį apšvietimą ir kelias rozetes. Kitur prie jų prisidės šildymo sistema, vandens siurblys ar kita būtina įranga. Todėl prieš kalbėdami apie konkretų kaupiklį pirmiausia turime suprasti, ką žmogus norėtų išlaikyti veikiant ir kiek laiko bei pagal tai rinktis energijos kaupimo sistemą.
Energetinis rezervas – viena iš pasirengimo krizėms dalių
Pastaraisiais metais daugiau dėmesio skiriama ir gyventojų pasirengimui pirmosioms krizės valandoms bei dienoms. LT72 rekomendacijose 72 valandų pasirengimo principas apima vandens, maisto, būtinų vaistų, ryšio priemonių ir kitų svarbiausių atsargų turėjimą. Pasirengimo informacija skirta įvairioms ekstremaliosioms situacijoms – nuo stichinių nelaimių ir techninių avarijų iki karo grėsmės.
Į šį sąrašą vis dažniau galima įtraukti ir klausimą, iš kur namai gautų elektros, jeigu jos tiekimas laikinai sutriktų. Energijos kaupiklis gali suteikti rezervą svarbiausiems įrenginiams, jeigu visa sistema tam tinkamai paruošta. Kiek laiko tokio rezervo pakaks, priklausys nuo sukauptos energijos kiekio ir tuo metu veikiančių prietaisų.
„Čia svarbu išlikti racionaliems. Nereikia gyventi laukiant blogiausio scenarijaus ar bandyti pasiruošti visoms įmanomoms situacijoms. Užtenka pasižiūrėti į savo kasdienybę ir suprasti, ko šeimai labiausiai reikėtų sutrikus įprastam gyvenimui. Audrai praūžus gavome gerą pamoką, geopolitinė aplinka skatina pagalvoti ir apie platesnį pasirengimą. Turint energijos rezervą svarbiausiems poreikiams, atsiranda daugiau savarankiškumo, kol elektros tiekimas atkuriamas“, – sako P. Gūžys.
Vien nusipirkti bateriją neužtenka – svarbu žinoti, kam jos reikės
Energijos kaupiklyje sukaupta elektra gali būti panaudota sutrikus tiekimui iš tinklo, tačiau tam namų energetikos sistema turi būti tinkamai suprojektuota. Turi būti numatyta rezervinio maitinimo funkcija, tinkamas inverteris, automatika ir elektros instaliacijos sprendimai. Todėl įsigytas kaupiklis savaime dar negarantuoja, kad dingus elektrai namuose viskas veiks kaip įprastai.
Planuojant tokią sistemą verta pradėti nuo sąrašo: kokius įrenginius norėtumėte išlaikyti veikiančius ir kiek laiko. Tada galima įvertinti jų galią, suvartojamą energiją ir apskaičiuoti reikalingą kaupiklio talpą. Orientaciniu atskaitos tašku mažesniam namų ūkiui gali būti 5–10 kWh, keturių asmenų šeimai – 10–15 kWh, o namuose su didesniu elektros vartojimu, šilumos siurbliu, elektromobiliu ar kita daug energijos naudojančia įranga poreikis gali siekti 20–40 kWh ir daugiau. Konkretus skaičius priklauso nuo realaus namų vartojimo, vienu metu veikiančių įrenginių galios ir norimos rezervo trukmės.
Pavyzdžiui, kelioms valandoms užtikrinti šaldytuvo, interneto, pagrindinio apšvietimo ir telefonų įkrovimą reikės gerokai mažiau energijos nei visą parą įprastu režimu šildyti individualų namą. Dėl to P. Gūžys pataria prieš renkantis įrangą peržiūrėti elektros vartojimo istoriją, įvertinti vakaro ir nakties sąnaudas, šildymo sistemą bei artimiausiais metais planuojamus pokyčius. Kitaip tariant, kaupiklio talpa turi atitikti konkretų poreikį. Per mažos baterijos gali neužtekti tiems įrenginiams ir tokiam laikui, kurio žmonės tikisi, o gerokai per didelė reiškia didesnę investiciją į talpą, kurios galbūt namų ūkis neišnaudos. Todėl kai žinoma, ką norima maitinti ir kiek laiko, jau galima normaliai apskaičiuoti sistemą.
Saulės elektrinė gali papildyti rezervą, tačiau svarbi visa sistema
Energijos kaupikliai dažnai įrengiami kartu su saulės elektrinėmis. Dieną pagamintą ir tuo metu nesuvartotą energiją galima sukaupti bei panaudoti vėliau, todėl toks derinys naudingas ir kasdien. Vis dėlto planuojant rezervinį maitinimą svarbu iš anksto įvertinti, kaip visa sistema elgsis nutrūkus elektros tiekimui iš tinklo.
Turima saulės elektrinė savaime negarantuoja, kad dingus elektrai namuose liks elektra. Prie tinklo prijungtos elektrinės saugumo sumetimais sutrikus tinklo tiekimui paprastai atsijungia. Norint naudoti savo pagamintą ir sukauptą energiją elektros tiekimo sutrikimo metu, tam turi būti pritaikyta visa namų sistema.
Kaupiklis gali būti įrengiamas ir namuose, kurie saulės elektrinės neturi. Todėl renkantis sprendimą verta vertinti visą namų energetikos paveikslą: dabartinį vartojimą, šildymo būdą, turimą ar planuojamą saulės elektrinę, elektromobilį ir tai, kokio savarankiškumo šeima tikisi sutrikus elektros tiekimui.
Paramos verta laukti jau žinant savo namų poreikį
Papildomu postūmiu gyventojams gali tapti 2026 m. planuojamos finansavimo priemonės. Energetikos ministerija yra skelbusi, kad dar šį rudenį gyventojams preliminariai numatoma 8,9 mln. eurų saulės elektrinėms kartu su elektros energijos kaupimo įrenginiais, 8 mln. eurų saulės elektrinėms, 4,45 mln. eurų nutolusioms saulės elektrinėms ir beveik 10 mln. eurų elektros energijos kaupimo įrenginiams. Galutiniai konkrečių kvietimų biudžetai ir sąlygos paaiškės juos oficialiai paskelbus.
Todėl ruduo, pasak P. Gūžio, yra tinkamas metas atlikti namų darbus: peržiūrėti savo elektros vartojimą, įvertinti šildymo sistemą, apsispręsti, kuriuos įrenginius norėtumėte išlaikyti veikiančius sutrikus elektros tiekimui, ir suskaičiuoti, kokio energijos rezervo tam reikėtų. Turint šiuos atsakymus bus lengviau įvertinti ir būsimų paramos priemonių sąlygas.
„Parama gali gerokai palengvinti investiciją, bet pirmiausia žmogus turėtų žinoti, ko jam iš tiesų reikia. Tad verta pradėti nuo klausimo: jeigu elektra dingtų šį vakarą ir neatsirastų iki ryto, ką savo namuose norėčiau išlaikyti veikiant? Atsakius į jį daug lengviau suprasti, kokio energijos rezervo reikia šeimai. Artėjant žiemai ir matant dabartinę geopolitinę situaciją, dabar yra geras laikas apie tai pagalvoti ramiai, kol sprendimų nereikia priimti jau nutikus problemai“, – apibendrina „Įkrautas“ bendraįkūrėjas.
