Rusija nenumato jokių statybos darbų jai priklausančioje Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje Kaliningrado srityje ir yra suinteresuota, kaip ir Lietuva, kad Kuršių nerija išliktų UNESCO saugomo Pasaulio paveldo sąraše.
Tokia Rusijos gamtos išteklių ir ekologijos ministerijos pozicija buvo išsakyta per Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo aplinkos apsaugos srityje Jungtinės komisijos posėdį, kuris buvo surengtas Maskvoje praėjusios savaitės pabaigoje.
Šios Komisijos Lietuvos delegacijos, kuriai vadovauja Aplinkos ministerijos sekretorius Aleksandras Spruogis, iniciatyva Kuršių nerijos teritorijos vystymo planai buvo įtraukti į posėdžio darbotvarkę.
„Mus pasiekia prieštaringos žinios apie kaimynų užmojus urbanizuoti jiems priklausančią Kuršių nerijos dalį, todėl ir paprašėme Rusijos delegacijos, vadovaujamos RF gamtos išteklių ir ekologijos ministro pavaduotojo Stanislavo Ananjevo, atsakyti į šį klausimą”, – sakė Aleksandras Spruogis.
Kuršių nerijos nacionalinio parko dalis, kaip per posėdį informavo Rusijos atstovai, įeina į Kaliningrado srities Zelenogradsko rajone įsteigtą turistinio-rekreacinio pobūdžio išskirtinę ekonominę zoną. Ši zona suformuota Rusijos Vyriausybės 2007 m. vasarį priimtu nutarimu.
Jau surengtas konkursas jos planavimo koncepcijai parengti. Tačiau bet kokia ūkinė veikla, pasak Rusijos delegacijos, čia turės būti vykdoma pagal įstatymų įtvirtintus gamtosaugos reikalavimus. Jungtinė komisija pažymėjo, kad apie bet kokią galimą ūkinę veiklą šioje teritorijoje ir Rusija, ir Lietuva turi laiku informuoti viena kitą.
Atsakydama į Lietuvos paklausimą apie Kaliningrado srities Nemano ir Sovetsko miestų, itin smarkiai teršiančių Nemuną, galimybes sumažinti šią taršą, Rusijos delegacija nurodė, kad po praėjusį birželį Nemano celiuliozės ir popieriaus kombinate kilusio gaisro gamyba čia yra sumažėjusi 60 proc.
Savaime tiek pat sumažėjo ir aplinkos tarša. Sovetsko celiuliozės ir popieriaus kombinate, Rusijos atstovų teigimu, palaipsniui yra baigiamos įgyvendinti Helsinkio komisijos, tarptautinės Baltijos jūros apsaugos organizacijos, kriterijus atitinkančios aplinkosauginės priemonės, kurios leis jį išbraukti iš vadinamųjų „karštųjų taškų” – didžiausių Baltijos jūros teršėjų – sąrašo.
Abi delegacijos per posėdį sutarė bendromis pastangomis siekti, kad iki šių metų pabaigos būtų pasirašytas Lietuvos ir Rusijos Vyriausybių susitarimas dėl priemonių užkertant kelią Baltijos jūros taršai nafta bei kitomis kenksmingomis medžiagomis ir likviduojant šią taršą. Taip pat buvo apsvarstyti kiti abiem valstybėms rūpimi aplinkosaugos reikalai.
Minėtasis Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo aplinkos apsaugos srityje Jungtinės komisijos posėdis – jau šeštasis. Ši Komisija buvo sudaryta pagal abiejų šalių vyriausybių 1999 m. pasirašytą susitarimą bendradarbiauti aplinkos apsaugos srityje.
Jos pirmasis posėdis turėjo įvykti 2000 metais, tačiau pirmą kartą pavyko susirinkti tik po mūsų šalies pastangų 2004 m. balandį Vilniuje. Antrasis buvo surengtas Maskvoje tų pačių metų lapkritį, o kiti posėdžiai paeiliui vyko tai vienoje, tai kitoje sostinėje. Septintąjį posėdį Komisija nutarė sukviesti kitų metų gegužę Vilniuje.
