Pirmasis 2009-ųjų mėnuo į Klaipėdą atnešė vėsius žiemiškus orus – vidutinė sausio mėnesio temperatūra nukrito iki -0,1°C, ir buvo 2,2 laipsnio žemesnė nei gruodį. Dėl šaltesnių orų ir ilgesnio atsiskaitomojo laikotarpio šilumos suvartojimas Klaipėdos mieste gyvenamuose namuose išaugo 15 proc. Dėl to šoktelėjo ir mokesčiai už šilumą.
Šilumos suvartojimo vidurkis mieste sausį buvo apie 23 kWh/m² – naujos statybos namuose jis siekė 11 kWh/m², renovuotuose daugiabučiuose – 10 kWh/m², o senos statybos nerenovuotuose namuose kai kur suvartojimas padidėjo net virš 40 kWh/m².
Mažiausiai šilumos – 7,6 kWh/m² (1,64 Lt/m²) – sausį pareikalavo naujos statybos daugiabutis Dragūnų g. 6. Šiam namui savotiškose šilumos taupymo varžytuvėse ant kulnų mina visiškai renovuotas Panevėžio g. 9 pastatas, suvartojęs 10 kWh/m² (2,17 Lt/m²).
Tačiau situacija senos statybos nerenovuotuose namuose yra visiškai kitokia. Pavyzdžiui, Tiltų g. 5 namui prireikė 43 kWh/m², o jo gyventojams mokėti teks 9,27 Lt/m².
„Bute reguliuojamas šilumos suvartojimas – geriausias sprendimas: žmonės realiai gali taupyti ir pasirinkti jiems tinkantį komfortą. Deja, tik labai nedidelis procentas Klaipėdos daugiabučių gyventojų gali naudotis šia civilizuota technologija, nes jų namuose neįrengti modernūs šilumos reguliavimo ir apskaitos prietaisai”, – sakė AB „Klaipėdos energija” šilumos pardavimo ir rinkodaros departamento direktorius Virginijus Zutkis.
„Po renovacijos mokame tikrai mažai ir tuo labai džiaugiamės. Tačiau net mūsų namo gyventojai už šilumą moka labai skirtingai. Paprastai 2 kambarių buto šildymo mokestis svyruoja nuo 50 iki 120 Lt”, – teigė Valentinas Tuska, DNSB „Brigantina” (Debreceno g. 10) pirmininkas.
Pastaruoju metu šalies Vyriausybė pradėjo intensyviau ieškoti lėšų renovacijai. Premjero sudaryta darbo grupė iki kovo 1-osios turi parengti daugiabučių gyvenamųjų namų renovavimo finansavimo modelį, o iki balandžio – ir būtinus teisės aktus. Per 2009-2010 metus pastatams apšiltinti ketinama skirti 2,3 mlrd. Lt.
