„Lietuviams visi kilimai yra persiški – ir belgiški, ir indiški, ir pagaminti Kinijoje, ir parduodami Maroke”, – švelniai ironizuodama sako persiškų kilimų ekspertė ir kolekcininkė Laura Bohne.
Lietuvoje apie juos mažai žinoma. Be to, pasak L. Bohne, persų kilimų raštai nėra patentuoti – tiek indai, tiek kinai nukopijavo persiškų kilimų raštus, ir tik įgudusi akis gali atskirti tikrą daiktą nuo beverčio.
„Visada atsiranda nesąžiningų prekeivių, kurie sugeba įkišti niekalą. Ar senas kilimas yra vertybė? Nebūtinai. 50 metų senumo kilimas nėra antikvaras, jis gali būti tik paprasčiausiai senas kilimas. Ar tai prabangos elementas? Taip. Jie kainuoja brangiai. Autentiškas persiškas kilimas gali kainuoti nuo kelių iki kelių dešimčių tūkstančių litų”, – sako ji.
Kolekcininkės teigimu, nuolat rengdama persiškų kilimų pristatymus, ji dirba daugiau šviečiamąjį nei prekybinį darbą. Ir… griauna mitus.
„Vienas iš populiariausių yra toks: žmonės įsivaizduoja, kad nusipirkę tokią brangenybę, negalės ant jos užlipti. O aš sakau, kad persiški kilimai yra amžini. Ir jie sukurti tam, kad ant jų vaikščiotume. Jie pergyvens ir mane, ir jus”, – tikina moteris.
Tikras, vertas persiško kilimo vardo, anot ekspertės, yra šių dienų Irano ir buvusios Persijos imperijos teritorijoje surištas, iš vietinių žaliavų pagamintas kilimas.
Seniausias – lede
Seniausias persiškas kilimas buvo rastas Sibire. Jam 2500 metų. Jame vaizduojami senieji persų klajokliai karžygiai. O išliko jis iki šių dienų tik todėl, kad buvo įšalęs lede.
