Franke

Paslėptus būsto trūkumus pirkėjas turi rasti pats

Paslėptus būsto trūkumus pirkėjas turi rasti pats

Nuo apgavikų nukenčia ne tik senų butų pirkėjai. Didelių pretenzijų turi ir naujų daugiabučių namų kvartalų naujakuriai.

Paslėptus būsto trūkumus pirkėjas turi rasti pats

Neverta slėpti sąskaitų už šildymą. Pateikę jas ir kitas komunalinių paslaugų sąskaitas, įgysite savo būsto pirkėjų pasitikėjimą ir jų dėmesį nukreipsite nuo kitų problemų.

Pavyzdžiui, tokių, kad žiemą temperatūra namuose nepakyla daugiau nei 17 laipsnių, nors radiatoriai pleškina. Kad du tris kartus per metus tenka kviesti santechnikus ir lopyti sutrūnijusį kanalizacijos vamzdį. O šviesos jūsų būsto koridoriuje nėra ne dėl perdegusios lemputės, o todėl, kad kažkur sugedo elektros instaliacija.

Svarbu išvaizda, o ne turinys

Nors statybų įstatyme numatyta, kad pirkėjo prašymu pardavėjas privalo pateikti buto energetinio naudingumo sertifikatą, nuo šios prievolės galima ir išsisukti, nes parengti sertifikatą kainuoja. Kiek žinote senos statybos namų, kurie turi tokius sertifikatus?

Nekilnojamojo turto pardavimo agentai pastebi, kad pirkėjui įspūdį vis dar daro paliekami virtuvės ar vonios baldai, o juk jie puikiai paslepia susidėvėjusius vamzdžius.

Tiesą sakant, ir neverta investuoti į šių vamzdžių remontą ar kitų trūkumų šalinimą, jeigu ketinate būstą parduoti. Pirkėjas to neįvertins, ypač jei nematys.

Tačiau jis įvertins spalvingus, nors ir pigius „Ikea” užtiesalus ant sofų, nepriekaištingą tvarką, švarius langus, vazoje pamerktas gėles, o svarbiausia – būsto aurą ir net pačius pardavėjus.

Butas nuvylė žiemą

Vilnietis Rokas su šeima į naują būstą persikraustė prieš pat Kalėdas. Butas nenaujas – šimtamečiame name sostinės Naujamiesčio rajone.

„Dabar suprantame, kodėl šeimininkai norėjo išsikraustyti iš buto tik kovą. Bet ir patys esame kvaili, nes neprašėme buto energetinio naudingumo sertifikato. Kai žiemą bute tebuvo 13 laipsnių šilumos, o virtuvėje užšalo vamzdis ir nebetekėjo šaltas vanduo, kreipėmės konsultacijos į advokatą, bandėme kalbėtis su pardavėju. Jis prisiminė mus įspėjęs, kad žiemą bute būna vėsoka. Maniau, kad 17–18 laipsnių, bet ne 13“, – piktinosi naujakurys.

Vis dėlto naujasis būstas atrodo patraukliai – jame išlaikyta daug autentiškų detalių, matyti medinės sijos, yra palėpė. Jis nesugadintas europinio remonto.

Tačiau į paširdžius smogė sąskaitos už šildymą.

Gruodžio mėnesio šildymo sąskaita – apie 1000 litų, o būstą teko šildyti papildomai.

Gali būti, kad teks šiltinti sienas ir keisti ar renovuoti šildymo sistemą, kuri, akivaizdu, nėra efektyvi. Tai – papildomos, netgi labai nemažos išlaidos.

„Mums šis butas patiko ir, ko gero, vis tiek būtume jį pirkę, tačiau jaučiamės apgauti. Atsikraustėme su vaikais, o žiemą čia gyventi beveik neįmanoma.

Jeigu būtume žinoję apie trūkumus, pirmiausia būtume atlikę remontą, o patys pagyvenę kitur. Būtume įvertinę papildomas išlaidas ir dar pasiderėję dėl kainos. Visas įkurtuvių džiaugsmas, kuris apima perkant butą, išgaravo per mėnesį“, – pasakojo vilnietis Rokas.

Problemos naujuose namuose

Nuo apgavikų nukenčia ne tik senų butų pirkėjai. Didelių pretenzijų turi ir naujų daugiabučių namų kvartalų naujakuriai.

Nors šie namai turi energetinio naudingumo sertifikatus ir privalo atitikti šiuolaikinius statybos techninius reikalavimus, taip jie atrodo tik popieriuje.

Net keli kvartalo „Bajorų kalvos“ naujakuriai ketina kreiptis į teismą ir įrodyti, kad jų butai neatitinka namo energetiniame sertifikate nurodytos vertės, juose labai prasta garso izoliacija tarp butų, o vitrininiai langai neatitinka net minimalių langams keliamų reikalavimų.

Dėl to šią atšiaurią žiemą butuose buvo labai šalta. Nepatenkinti gyventojai iškvietė ekspertus, kurie nustatė, jog namo sienų ir langų varža neatitinka reikalavimų.

Pirkėjas turi teisių

Kaip apsidrausti nuo nesąžiningų pardavėjų? Reikia skaityti sutartis.

Vilniečio Roko turimoje sutartyje numatyta, kad pardavėjas garantuoja, jog bute nėra jokių paslėptų defektų, kurie neleistų naudoti patalpų pagal paskirtį arba dėl kurių pirkėjas tokio būsto nepirktų.

Taip pat nurodyta, kad jeigu tokių defektų atsirastų, pardavėjas turėtų arba kompensuoti žalą, arba atsiimti butą ir grąžinti pirkėjams pinigus.

Tačiau taip pat numatyta, kad pirkėjai neturi prašyti namo energetinio naudingumo sertifikato. Šis punktas dar svarbesnis, nes jis tarsi patvirtina, kad pirkėjai į namo energetines savybes patys numojo ranka.

„Pirkdamas butą pirkėjas turi tokias pat teises, kaip ir bet kokį kitą daiktą įsigijęs žmogus. Jei tas daiktas turi trūkumų, pirkėjas per tam tikrą nustatytą laiką gali kreiptis ir reikalauti daiktą pakeisti kitu, grąžinti pinigus už pirkinį, atlikti remontą arba kompensuoti žalą – sumažinti kainą.

Būstui negali būti taikomas tik vienas punktas – jo nepakeisi kitu. O visos kitos pirkėjo teisės galioja. Ypač jeigu kalbame apie naujus būstus. Jais nusivilia nemažai žmonių.

Aišku, jeigu butas senas, negali reikalauti, kad jo kokybė būtų kaip naujo, tačiau vis tiek tam tikrus reikalavimus galima numatyti“, – aiškino advokatų kontoros „Šarka, Sabaliauskas, Jankauskas” advokatas Adomas Kunčius.

Dažnai numoja ranka

Perkant būstą, tarp pirkėjo ir pardavėjo visuomet pasirašoma būsto pirkimo ir pardavimo sutartis, kurią tvirtina notaras. Jos sąlygas pirkėjas privalo atidžiai perskaityti, nes būtent ši sutartis užtikrina jo teises.

Neretai tokiose sutartyse nurodyta, kad pirkėjas yra apžiūrėjęs būstą ir po sandorio nereikš pretenzijų dėl kokybės.

Tačiau tai nėra sąlyga, atleidžianti pardavėją nuo atsakomybės už paslėptus defektus.

„Įrodyti pardavėjo kaltę dėl paslėptų defektų lengviau, kai akivaizdu arba yra įrodymų, jog pardavėjas elgėsi nesąžiningai – žinojo apie trūkumus, bet tai nuslėpė.

Tai gali paaiškėti, pavyzdžiui, iš to paties gyventojo skundų dėl tos pačios problemos namą administruojančiai įmonei arba bendrijai“, – aiškino A.Kunčius.

Tačiau advokatas pastebėjo, kad žmonės linkę gilintis į mažų pirkinių – mobiliųjų telefonų, televizorių, šaldytuvų technines charakteristikas ir tokių daiktų paieškai skirti labai daug dėmesio, o kuo pirkinys didesnis, tuo lengviau pirkėjas jį įsigyja.

„Kažkodėl žmonės retai gilinasi į perkamo būsto technines charakteristikas, nors neretai tai yra didžiausias ir brangiausias jų pirkinys gyvenime. Pavyzdžiui, rinkdamiesi telefoną, jie gali apžiūrėti šimtus modelių ir konsultuotis su dešimtimis ekspertų. O būstą perka vos jį apžiūrėję“, – stebėjosi advokatas.

Geriausia butą pirkti žiemą

Rokas tikino, kad ši istorija išmokė jį kai kurių dalykų.

„Jeigu įmanoma, būstą reikėtų pirkti ar bent apžiūrėti žiemą. Svarbu nepatingėti išsikviesti ekspertą, kuris atkreiptų dėmesį į nepastebimas smulkmenas – stogo konstrukcijas, sienas, langus.

Perskaičius energetinio naudingumo sertifikatą sužinoma daugiau nei pažvelgus į šildymo sąskaitas, o nekilnojamojo turto agentams labiausiai rūpi jie patys.

Jiems svarbu parduoti būstą, o atskleisti trūkumai gali atbaidyti pirkėjus.

Pirkimo ir pardavimo sutartį reikia skaityti labai atidžiai, nes tai gali būti svarbu ateityje“, – sakė vilnietis.

Advokatas A. Kunčius taip pat pastebėjo, kad užsienyje įprasta, jog abi pusės būsto pirkimo ir pardavimo sutarčiai suderinti samdo advokatus.

Lietuviai tai daro retai, nebent tai būna į gimtinę grįžę emigrantai ar užsieniečiai.

„Skiriasi žmonių mąstymas: vieni su advokatu konsultuojasi prieš pasirašydami sutartį, kiti – ją jau pasirašę. Pastariesiems tai kainuoja kur kas brangiau”, – sakė teisės specialistas.

Šiandien pirkėjai – priekabūs

Remigijus Pleteras, „Ober-Haus” Būsto departamento vadovas, teigia, kad šiandieniniai NT pirkėjai yra priekabūs.

„Jeigu būstas nepateisina pirkėjo lūkesčių, jis visada turi galimybę savo teises ginti teisme ir prašyti teisėjo išaiškinti – apgavo jį pardavėjas ar ne. Pirkėjai retai reikalauja būsto konstrukcijų ekspertizių ar energetinio naudingumo sertifikato. Dažniausiai paprašo parodyti sąskaitas už šildymą. Be to, daugelis senos statybos namų tokių sertifikatų neturi.

.

Pavyzdžiui, tokių, kad žiemą temperatūra namuose nepakyla daugiau nei 17 laipsnių, nors radiatoriai pleškina. Kad du tris kartus per metus tenka kviesti santechnikus ir lopyti sutrūnijusį kanalizacijos vamzdį. O šviesos jūsų būsto koridoriuje nėra ne dėl perdegusios lemputės, o todėl, kad kažkur sugedo elektros instaliacija.

Svarbu išvaizda, o ne turinys

Nors statybų įstatyme numatyta, kad pirkėjo prašymu pardavėjas privalo pateikti buto energetinio naudingumo sertifikatą, nuo šios prievolės galima ir išsisukti, nes parengti sertifikatą kainuoja. Kiek žinote senos statybos namų, kurie turi tokius sertifikatus?

Nekilnojamojo turto pardavimo agentai pastebi, kad pirkėjui įspūdį vis dar daro paliekami virtuvės ar vonios baldai, o juk jie puikiai paslepia susidėvėjusius vamzdžius.

Tiesą sakant, ir neverta investuoti į šių vamzdžių remontą ar kitų trūkumų šalinimą, jeigu ketinate būstą parduoti. Pirkėjas to neįvertins, ypač jei nematys.

Tačiau jis įvertins spalvingus, nors ir pigius „Ikea” užtiesalus ant sofų, nepriekaištingą tvarką, švarius langus, vazoje pamerktas gėles, o svarbiausia – būsto aurą ir net pačius pardavėjus.

Butas nuvylė žiemą

Vilnietis Rokas su šeima į naują būstą persikraustė prieš pat Kalėdas. Butas nenaujas – šimtamečiame name sostinės Naujamiesčio rajone.

„Dabar suprantame, kodėl šeimininkai norėjo išsikraustyti iš buto tik kovą. Bet ir patys esame kvaili, nes neprašėme buto energetinio naudingumo sertifikato. Kai žiemą bute tebuvo 13 laipsnių šilumos, o virtuvėje užšalo vamzdis ir nebetekėjo šaltas vanduo, kreipėmės konsultacijos į advokatą, bandėme kalbėtis su pardavėju. Jis prisiminė mus įspėjęs, kad žiemą bute būna vėsoka. Maniau, kad 17–18 laipsnių, bet ne 13“, – piktinosi naujakurys.

Vis dėlto naujasis būstas atrodo patraukliai – jame išlaikyta daug autentiškų detalių, matyti medinės sijos, yra palėpė. Jis nesugadintas europinio remonto.

Tačiau į paširdžius smogė sąskaitos už šildymą.

Gruodžio mėnesio šildymo sąskaita – apie 1000 litų, o būstą teko šildyti papildomai.

Gali būti, kad teks šiltinti sienas ir keisti ar renovuoti šildymo sistemą, kuri, akivaizdu, nėra efektyvi. Tai – papildomos, netgi labai nemažos išlaidos.

„Mums šis butas patiko ir, ko gero, vis tiek būtume jį pirkę, tačiau jaučiamės apgauti. Atsikraustėme su vaikais, o žiemą čia gyventi beveik neįmanoma.

Jeigu būtume žinoję apie trūkumus, pirmiausia būtume atlikę remontą, o patys pagyvenę kitur. Būtume įvertinę papildomas išlaidas ir dar pasiderėję dėl kainos. Visas įkurtuvių džiaugsmas, kuris apima perkant butą, išgaravo per mėnesį“, – pasakojo vilnietis Rokas.

Problemos naujuose namuose

Nuo apgavikų nukenčia ne tik senų butų pirkėjai. Didelių pretenzijų turi ir naujų daugiabučių namų kvartalų naujakuriai.

Nors šie namai turi energetinio naudingumo sertifikatus ir privalo atitikti šiuolaikinius statybos techninius reikalavimus, taip jie atrodo tik popieriuje.

Net keli kvartalo „Bajorų kalvos“ naujakuriai ketina kreiptis į teismą ir įrodyti, kad jų butai neatitinka namo energetiniame sertifikate nurodytos vertės, juose labai prasta garso izoliacija tarp butų, o vitrininiai langai neatitinka net minimalių langams keliamų reikalavimų.

Dėl to šią atšiaurią žiemą butuose buvo labai šalta. Nepatenkinti gyventojai iškvietė ekspertus, kurie nustatė, jog namo sienų ir langų varža neatitinka reikalavimų.

Pirkėjas turi teisių

Kaip apsidrausti nuo nesąžiningų pardavėjų? Reikia skaityti sutartis.

Vilniečio Roko turimoje sutartyje numatyta, kad pardavėjas garantuoja, jog bute nėra jokių paslėptų defektų, kurie neleistų naudoti patalpų pagal paskirtį arba dėl kurių pirkėjas tokio būsto nepirktų.

Taip pat nurodyta, kad jeigu tokių defektų atsirastų, pardavėjas turėtų arba kompensuoti žalą, arba atsiimti butą ir grąžinti pirkėjams pinigus.

Tačiau taip pat numatyta, kad pirkėjai neturi prašyti namo energetinio naudingumo sertifikato. Šis punktas dar svarbesnis, nes jis tarsi patvirtina, kad pirkėjai į namo energetines savybes patys numojo ranka.

„Pirkdamas butą pirkėjas turi tokias pat teises, kaip ir bet kokį kitą daiktą įsigijęs žmogus. Jei tas daiktas turi trūkumų, pirkėjas per tam tikrą nustatytą laiką gali kreiptis ir reikalauti daiktą pakeisti kitu, grąžinti pinigus už pirkinį, atlikti remontą arba kompensuoti žalą – sumažinti kainą.

Būstui negali būti taikomas tik vienas punktas – jo nepakeisi kitu. O visos kitos pirkėjo teisės galioja. Ypač jeigu kalbame apie naujus būstus. Jais nusivilia nemažai žmonių.

Aišku, jeigu butas senas, negali reikalauti, kad jo kokybė būtų kaip naujo, tačiau vis tiek tam tikrus reikalavimus galima numatyti“, – aiškino advokatų kontoros „Šarka, Sabaliauskas, Jankauskas” advokatas Adomas Kunčius.

Dažnai numoja ranka

Perkant būstą, tarp pirkėjo ir pardavėjo visuomet pasirašoma būsto pirkimo ir pardavimo sutartis, kurią tvirtina notaras. Jos sąlygas pirkėjas privalo atidžiai perskaityti, nes būtent ši sutartis užtikrina jo teises.

Neretai tokiose sutartyse nurodyta, kad pirkėjas yra apžiūrėjęs būstą ir po sandorio nereikš pretenzijų dėl kokybės.

Tačiau tai nėra sąlyga, atleidžianti pardavėją nuo atsakomybės už paslėptus defektus.

„Įrodyti pardavėjo kaltę dėl paslėptų defektų lengviau, kai akivaizdu arba yra įrodymų, jog pardavėjas elgėsi nesąžiningai – žinojo apie trūkumus, bet tai nuslėpė.

Tai gali paaiškėti, pavyzdžiui, iš to paties gyventojo skundų dėl tos pačios problemos namą administruojančiai įmonei arba bendrijai“, – aiškino A.Kunčius.

Tačiau advokatas pastebėjo, kad žmonės linkę gilintis į mažų pirkinių – mobiliųjų telefonų, televizorių, šaldytuvų technines charakteristikas ir tokių daiktų paieškai skirti labai daug dėmesio, o kuo pirkinys didesnis, tuo lengviau pirkėjas jį įsigyja.

„Kažkodėl žmonės retai gilinasi į perkamo būsto technines charakteristikas, nors neretai tai yra didžiausias ir brangiausias jų pirkinys gyvenime. Pavyzdžiui, rinkdamiesi telefoną, jie gali apžiūrėti šimtus modelių ir konsultuotis su dešimtimis ekspertų. O būstą perka vos jį apžiūrėję“, – stebėjosi advokatas.

Geriausia butą pirkti žiemą

Rokas tikino, kad ši istorija išmokė jį kai kurių dalykų.

„Jeigu įmanoma, būstą reikėtų pirkti ar bent apžiūrėti žiemą. Svarbu nepatingėti išsikviesti ekspertą, kuris atkreiptų dėmesį į nepastebimas smulkmenas – stogo konstrukcijas, sienas, langus.

Perskaičius energetinio naudingumo sertifikatą sužinoma daugiau nei pažvelgus į šildymo sąskaitas, o nekilnojamojo turto agentams labiausiai rūpi jie patys.

Jiems svarbu parduoti būstą, o atskleisti trūkumai gali atbaidyti pirkėjus.

Pirkimo ir pardavimo sutartį reikia skaityti labai atidžiai, nes tai gali būti svarbu ateityje“, – sakė vilnietis.

Advokatas A. Kunčius taip pat pastebėjo, kad užsienyje įprasta, jog abi pusės būsto pirkimo ir pardavimo sutarčiai suderinti samdo advokatus.

Lietuviai tai daro retai, nebent tai būna į gimtinę grįžę emigrantai ar užsieniečiai.

„Skiriasi žmonių mąstymas: vieni su advokatu konsultuojasi prieš pasirašydami sutartį, kiti – ją jau pasirašę. Pastariesiems tai kainuoja kur kas brangiau”, – sakė teisės specialistas.

Šiandien pirkėjai – priekabūs

Remigijus Pleteras, „Ober-Haus” Būsto departamento vadovas, teigia, kad šiandieniniai NT pirkėjai yra priekabūs.

„Jeigu būstas nepateisina pirkėjo lūkesčių, jis visada turi galimybę savo teises ginti teisme ir prašyti teisėjo išaiškinti – apgavo jį pardavėjas ar ne. Pirkėjai retai reikalauja būsto konstrukcijų ekspertizių ar energetinio naudingumo sertifikato. Dažniausiai paprašo parodyti sąskaitas už šildymą. Be to, daugelis senos statybos namų tokių sertifikatų neturi.

Bet ar sertifikatai ką nors pakeistų?

Pirkėjas žino, kad naujas būstas greičiausiai bus šiltas ir sąskaitos už šildymą netuštins piniginės, o pirkdamas senos statybos būstą jis iškart nusiteikia, kad už šildymą reikės mokėti daug.

Pirkėjai visada skaito sutartis – žiūri, ką pasirašo. Be to, juos konsultuoja nekilnojamojo turto agentai, kurie privalo išmanyti būsto teisę.

Nesame vienadienė agentūra ir nesiekiame greito pelno – svarbiau yra klientų pasitikėjimas, todėl nėra jokio reikalo slėpti kokių nors defektų ar faktų apie būstą. Mūsų veikloje nėra pasitaikę atvejų, kad pirkėjas pageidautų susigrąžinti pinigus už būstą.

Žinoma, prieš trejus metus pirkėjai nelabai galėjo reikšti pretenzijų pardavėjams, nes sulaukdavo paprasto atsakymo: „Nepatinka – nepirk.“ Šiandien pirkėjai kartais perlenkia lazdą kabinėdamiesi prie smulkmenų.“

Prancūzai būsto pirkėjai apsaugoti nuo nemalonių staigmenų

Edita Urmonaitė, „Lietuvos ryto“ korespondentė Paryžiuje ir Briuselyje, teigia būsto pirkėjas Prancūzijoje teoriškai yra gana gerai apsaugotas nuo įvairiausių nemalonių staigmenų pasirašius pirkimo ir pardavimo sutartį.

Pirmiausia numatyta daugybė prevencinių priemonių. Pardavėjas būsimam savininkui turi pateikti nemažai nepriklausomų ekspertų išvadų apie būstą.

Senos statybos namuose tiriama, ar nėra asbesto, seniau naudotų švininių vandentiekio vamzdžių. Tam tikrose geografinėse Prancūzijos zonose taip pat būtina pažyma dėl termitų.

Prieš pasirašant sandorį būtina patikrinti ir elektros bei dujų įrenginius, įvertinti galimą gamtinę riziką, jeigu būstas stovi potvynių arba žemės drebėjimų zonoje. Būtina nurodyti vietas, kuriose galimos žemės įgriuvos.

Jeigu pasirašant pirkimo ir pardavimo sutartį šių dokumentų trūks, pardavėjas bus atsakingas už galimai kilusią žalą.

Būsto pardavėjas taip pat atsakingas už visus didelius slaptus defektus. Tačiau pirkėjas turi įrodyti, kad tų defektų pirkimo metu nematė net ekspertas. Pardavėją jis gali apskųsti tik pirmosiomis savaitėmis po sandorio.

Tokiu atveju sandorį galima panaikinti, sumažinti įsigyto buto kainą arba išsireikalauti, kad būtų padengtos remonto sąnaudos – tai priklauso nuo defektų.

Kai sandoris vyksta tarp dviejų privačių asmenų, notarai pirkimo akte neretai įrašo sakinį, kad pardavėjas nebus atsakingas už slaptus defektus. Todėl dokumentus būtina labai atidžiai skaityti.

Naujos statybos namams suteikiama 10 metų garantija. Už atsiradusius rimtus trūkumus tą laikotarpį būna atsakingos statybos bendrovės.

Tačiau išsireikalauti iš jų atlygį yra gana sunku. Namą paprastai stato ir įrengia kelios bendrovės ir, iškilus problemoms, jos viena kitai numeta atsakomybę, o visa procedūra dėl aibės būtinų ekspertizių ir advokato samdymo gali atsieiti daug brangiau nei defekto pašalinimas.

Kitų šalių patirtis. Danija

Danijos nekilnojamojo turto ekspertai prisiima kur kas didesnę atsakomybę nei jų kolegos kitose šalyse. Jie privalo nustatyti pardavėjo turto vertę.

Už būsto sandorio sąžiningumą atsako nekilnojamojo turto agentai. Parduodami būstą jie privalo apskaičiuoti, kiek kainuos jį išlaikyti, parengti išsamų būsto informacinį bukletą, kad pirkėjas galėtų priimti tinkamą sprendimą.

Nekilnojamojo turto agentai turi organizuoti parduodamo būsto ekspertizę dėl slaptų defektų ir apdrausti jį nuo galimų nuostolių.

Jeigu tai neatliekama, pardavėjas 20 metų atsako už visus paaiškėjusius pirkėjui neatskleistus trūkumus.

Olandija

Kai pardavėjas ir pirkėjas susitaria dėl sandorio, pasirašoma preliminari būsto pirkimo ir pardavimo sutartis. Joje numatomos ir sankcijos, jeigu viena iš sandorio pusių nuspręstų atsisakyti savo ketinimų.

Vis dėlto suteikiamas trijų dienų apgalvojimo periodas. Jeigu pirkėjas ar pardavėjas persigalvotų per tris dienas, jis galėtų nutraukti sandorį be jokių baudų.

Jeigu įsigijus būstą per pusę metų išryškėja slapti defektai, apie juos reikia pranešti nekilnojamojo turto agentui. Šis turi surengti pirkėjo ir pardavėjo derybas dėl kompensacijos. Ginčas gali būti sprendžiamas ir teisme.

REKOMENDUOJAME