Dėl pažeidimų projektuojant Palangoje net penkiems architektams apribota kvalifikacinė veikla. Atvejų, kai architektai sulaukia tokių bausmių, šalies istorijoje yra buvę vos keletas.
Architektų profesinio atestavimo komisija sprendimą pažeminti architektų kvalifikaciją priėmė Aplinkos ministerijai išanalizavus šių specialistų, dirbusių Palangoje, profesinę veiklą ir atsižvelgus į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos nustatytus pažeidimus.
Su prieštaringai vertinamais ir nemažo atgarsio visuomenėje sulaukusiais projektais dirbę architektai neteko teisės būti projekto vadovais, tačiau dirbti mažiau atsakomybės reikalaujantį darbą jie galės.
Dėl detaliųjų planų paveldosaugos teritorijoje pažeidimų kvalifikacinė veikla buvo apribota Teresai Kšatuckienei: didesni nei leistina statiniai atsirado J. Biliūno g.5/ S. Nėries g. 2, Birutės al. 26 ir kitose kurorto vietose. Vertindami architektės veiklą specialistai konstatavo, kad detaliojo plano sprendiniai neatitinka Palangos kurorto generalinio plano ir miesto centrinės dalies detaliojo plano.
Projektas savavališkai statybai Meilės al. 26 pakišo koją architektui Donatui Rakauskui, išgarsėjusiam vienu pačių pagrindinių savo darbų – Gandrališkių gyvenamuoju ir komerciniu kvartalu. Per keliolika darbo metų D. Rakauskas suprojektavo kelias dešimtis pastatų, kurių ne vienas buvo apdovanotas premijomis.
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos narei Aurelijai Jankuvienei teisė būti projekto vadove apribota dėl detaliojo plano J. Basanavičiaus g. 46, kur planuojama statyti mineralinio vandens gydyklas.
Vilius Adomavičius, žinomas, be kita ko, kaip premijos „Metų architektas” Kauno krašte 2004 m. laureatas, nubaustas už suprojektuotą pastatą vietoje buvusio „Voveraitė vardu Salvadoras”.
Dėl pažeisto reglamento Kęstučio g. 23 kvalifikacija pažeminta architektui Romualdui Kirduliui. Pajūrio juostoje nauja statyba negalima be specialaus leidimo, o čia rekonstravus vieno aukšto pastatą su mansarda, netoli kopų atsirado trijų aukštų namas.
Kreipėsi į teismą
Pasak Architektų profesinio atestavimo komisijos pirmininko Vytauto Dičiaus, toks atvejis, kai architektams apribojama kvalifikacinė veikla, šalyje yra galbūt tik ketvirtas. Poreikis imtis tokių priemonių pribrendo dėl netvarkos statybų ir teritorijų planavimo srityje.
„Architektas tampa įrankis, arba amatininkas, kuris aklai klauso užsakovo ir daro tai, ko neturėtų daryti”, – sakė V. Dičius.
Beje, architektų, padariusių pažeidimų, esą yra ir daugiau, tačiau komisija pažemino kvalifikaciją tik susijusiems su pačiais ryškiausiais iš jų.
Pasak komisijos pirmininko, viena iš nubaustųjų – Teresa Kšatuckienė – dėl tokio komisijos sprendimo jau kreipėsi į teismą.
Tiesa, V. Dičiaus teigimu, pažeidimų iniciatorius pirmiausia yra užsakovas, o taip pat – ir valdininkas, kuris projektą palaimina.
„Čia ne vien architektų problema, nors Lietuvos architektūra rūpintis pirmiausia turi architektai. Seime jau šnekėjome ir dėl valdininkų, buvo kalba, kad reikia surasti tuos, kurie atsakingi už tų projektų derinimą ir praleidimą. O užsienyje už viską pirmiausia atsako verslininkas, nes tai jis visus kitus pasamdė”, – sakė V. Dičius.
„Privers susimąstyti”
Ramunė STAŠEVIČIŪTĖ, Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos valdybos pirmininkė
Gyvenimas, matyt, jau pribrendo tokiems veiksmams. Architektų rūmų požiūris yra sveikintinas. Mus visus įpareigos tokios pamokos ir privers daug ką apmąstyti.
Pažeidimų yra daug, architektai kartais iš tiesų nubraižo tai, kas prieštarauja įstatymui. Jie turi žinoti įstatymus ir nepaklusti užsakovo valiai, ką padaryti yra sunku. Turi tą valią vykdyti arba jis nueis pas kitą. Tokiais atvejais, jeigu užsakymų mažiau, gali tekti prasilenkti su savo sąžine ir, kaip rodo praktika, su įstatymu.
Tiesa, mums lyg ir atrodo, kad jeigu valdininkai projektą suderino, nuo mūsų kaltė nueina, bet, matyt, ne visai taip.
Į Palangą dabar labai stipriai žiūrima, nes čia, ko gero, daugiausiai pažeidimų Lietuvoje. Kolegų, kuriems buvo apribota kvalifikacinė veikla, gaila ir kaip žmonių, ir kaip specialistų, juolab kad tarp jų yra labai žinomų. Ne tai, kad jie nesugebėtų. Nenoriu pasakyti, kad jie blogi, o mes geri, bet jei padarėme klaidą, reikia už ją atsakyti.
Norėtume tik to, kad kai žeminama kvalifikacija mūsų nariams, galėtų dalyvauti mūsų skyriaus atstovai.
„Nubaudė pagal nuopelnus”
Romualdas KIRDULIS, architektas
Aš manau, kad nubaudė pagal nuopelnus. Nesvarbu, kad projektas buvo suderintas ir visa kita – taip, aš nusidėjau, kad praleidau kažkurį dalyką pro akis. Ir negalėsiu pasirašyti ant projektų kaip projekto vadovas, bet galėsiu dirbti su architektūrine dalimi, projekto vadovą samdyti. Po kiek laiko, kai komisija manys, kad jau esu pasirengęs ir kaltė išpirkta, galėsiu kvalifikaciją kelti.
Žodis „architektas” šioje situacijoje nedalyvauja, čia dalyvauja žodžių kombinacija „projekto vadovas”. Architektas yra gyvenimo būdas, o to iš manęs jokia komisija neatims. Be abejo, kažkokių praradimų bus, bet gyvenimas yra toks, kad vienur prarandi, kitur atrandi.
Į teismą? Nedarysiu tokių veiksmų. Projekto vadovas yra tik projekto vadovas. Aš pirmiausia esu architektas.
Architektas tampa įrankis, arba amatininkas, kuris aklai klauso užsakovo ir daro tai, ko neturėtų daryti
