Kai kurie klaipėdiečiai liko priblokšti gavę pirmas sąskaitas už šildymą. Nors šiemet žiema buvo šilta, nuo sausio išlaidos už šildymą gerokai padidėjo.
Siūlo kreiptis į prižiūrėtoją
Labiausiai daugiabučių namų gyventojus piktina, kad namuose per šilta, todėl jiems nemenkas sumas tenka mokėti be reikalo.
„Kai gavau sąskaitą už šildymą, supratau, kad pinigus privalau švaistyti veltui. Mano namuose per karšta, todėl nuolat atidarau langus. Šilumininkai, siekdami kuo daugiau užsidirbti, šilumą yra atsukę visu pajėgumu”, – piktinosi daugiabutyje Debreceno gatvėje gyvenanti Aldona Kamarauskienė.
Tačiau „Klaipėdos energijos” Šilumos pardavimo ir rinkodaros departamento direktoriaus Virginijaus Zutkio teigimu, šilumos dydį kiekviename daugiabutyje reguliuoja šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas, kurį pasirenka bendrija arba namo administratorius.
„Mes šilumos nereguliuojame, tad jei gyventojams per karšta, jie gali kreiptis į prižiūrėtojus, kad šie sureguliuotų optimalią patalpų temperatūrą. Mūsų užduotis į kiekvieno namo šilumos punktą tiekti tokį šilumos kiekį, kad jo užtektų tiek namui, tiek ir vandeniui šildyti”, – pabrėžė V.Zutkis.
Pasak jo, lengviausia šilumą reguliuoti tuose butuose, kuriuose sumontuotas modernus automatizuotas šilumos punktas. „Tokiuose butuose šildoma vienodai, nes temperatūra juose reguliuojama automatiškai pagal lauko temperatūrą. Jei namo šildymo sistema išsibalansuoja, dalis butų peršildomi”, – tvirtino V.Zutkis.
Suabejojo modernizacija
Tačiau kai kurių modernizuotų daugiabučių gyventojai tikina, kad net ir atnaujinus šilumos punktą jų išlaidos nemažėja.
„Pradedu manyti, kad renovuoti daugiabučių visiškai neverta, nes išlaidos už šildymą neatsiperka. Prieš keletą metų apšiltinome daugiabučio išorines sienas ir modernizavome šilumos punktą. Dabar galiu šilumos kiekį reguliuoti pats, todėl stengiuosi taupyti. Tačiau gruodį mokėjau 130 litų, o pabrangus šildymui už sausį jau turiu mokėti 180 litų”, – apgailestavo Ryšininkų gat-vės 2-o namo gyventojas Aloyzas (pavardė reakcijai žinoma).
Vyras tikino, kad, be šių išlaidų, jis kas mėnesį dar sumoka po 60 litų bankui už suteiktą kreditą, tad viską suskaičiavus išlaidos panašios į aplinkiniuose nemodernizuotuose daugiabučiuose gyvenančių žmonių.
Gyventi sename name brangu
V.Zutkis tikino, kad nors gyventojai šilumos energijos sausio mėnesį suvartojo 10 proc. mažiau nei praėjusių metų gruodį, nuo šiol jiems teks mokėti daugiau. Anot jo, pabrangus dujoms beveik trečdaliu padidėjo ir šilumos kaina.
„Nuo sausio klaipėdiečiams kilovatvalandė šilumos kainuoja beveik 16 centų, nors iki tol buvo 12 centų”, – teigė V.Zutkis.
Jis pasakojo, kad Klaipėdoje sausio mėnesį šildymo įkainių vidurkis siekė 3,26 lito už kvadratinį metrą. Pigiausiai šildymas kainuoja gyvenantiems naujos statybos daugiabučiuose – apie 1,63 lito už kvadratinį metrą. Brangiausiai mokės gyvenantieji senuose nesandariuose daugiabučiuose – 6,48 lito už kvadratinį metrą. Modernizuotų daugiabučių gyventojai už apšildytą kvadratinį metrą mokės po 1,74 lito.
