Energetikos sektoriuje prasidėjo didžiulių permainų metas. Valdantieji skubinasi kuo greičiau sujungti svarbiausias įmones, o paskui jas parduoti.
Visas šalies elektros ūkis permetamas į naujojo holdingo rankas. Keturgalviu slibinu jau suspėto praminti naujo energetikos darinio atsiradimas labai primena trigalviu vadinto „Leo LT” istoriją.
Tik šįkart jis – dar galingesnis, sutelktas į vienas renkas. Valstybė ketina parduoti dalį elektros ūkio, o gautos lėšos virstų Lietuvos indėliu į būsimą atominę elektrinę. Jeigu, žinoma, ji išvis kada nors bus statoma.
Net pusė naujojo holdingo gali būti pažadėta tam, kuris ryšis investuoti į atominę energetiką.
Gamyba – į atskirą bloką
Kai pradėjo ryškėti šio elektros holdingo siluetas, kai kurie analitikai jame įžvelgė naująjį monopolininką. Energetikos ministras Arvydas Sekmokas skubėjo pareikšti, jog tai nebus naujasis „Leo LT”.
Tačiau valstybės elektros ūkis tikrai atvers vartus privatiems investuotojams. Jau aišku, kad naujasis slibinas bus keturiomis kojomis. Elektros gamyba, skirstymas, perdavimas ir paslaugos elektros ūkiui išskirta į keturis atskirus blokus.
Gamybos blokui priklauso „Lietuvos energija”, kuriai pavaldžios svarbiausios šalies elektrinės – Kruonio, Kauno HES ir Lietuvos elektrinė Elektrėnuose. Šiam blokui dar priklauso bendrovė „Energijos tiekimas”, siūlanti elektrą šalies įmonėms ir užimanti nemažą rinkos dalį.
Energetikos strategai žada, kad gamybos blokas bus galutinai sukurtas iki Naujųjų metų. Elektros ūkio veikla atskiriama, nes to reikalauja ES direktyvos.
Antroji šio darinio koja – elektros skirstymo blokas. Jam priklauso VST ir Rytų skirstomieji tinklai (RST), jungiami į bendrovę LESTO.
Trečioji holdingo dalis – elektros perdavimo sistema. Tai – už elektros jungtis su Lenkija ir Švedija atsakinga bendrovė LITGRID kartu su veikiančia Elektros birža.
Paslaugų elektros ūkiui įmonės buriamos į ketvirtąjį holdingo bloką. Čia pateks transporto paslaugų teikėjai, jau sukurtas Mokslo ir inovacijų centras.
Sujungs ir parduos
Pagal sumanytą planą, centrine dalimi taps valstybinė bendrovė Visagino atominė elektrinė (VAE). Būtent jai priklausys visas valstybės elektros ūkis. VAE šiuo metu jau valdo elektros skirstymo bendrovių ir „Lietuvos energijos” akcijas. Iki vasario jai priklausys ir visas elektros perdavimo tinklas.
Rinkos analitikų nuomone, visą ūkį sutelkus į vienas rankas, būtų lengviausia jį pasiūlyti investuotojui. To neslepia ir ministras A. Sekmokas. Jo teigimu, VAE bus pasinaudota formuojant Lietuvos indėlį į atominę elektrinę. Lietuva turi valdyti ne mažiau kaip 34 proc. būsimos atominės elektrinės akcijų.
Kiltų didelis skandalas
Tačiau jei paaiškėtų, jog naujasis darinys sukurtas tik todėl, kad pusę jo akcijų būtų galima pasiūlyti investuotojui į atominę elektrinę, kiltų sumaištis. Tuo įsitikinęs Investuotojų asociacijos valdybos narys, analitikas Vytautas Plunksnis.
„Jeigu būtų nuspręsta parduoti dalį VAE akcijų vienam investuotojui, būtų naujas skandalas, nes politikų deklaracijos dėl „Leo LT” ardymo virstų tik kalbomis. „Leo LT” buvo vadinamas trigalviu slibinu, o VAE tada taptų keturgalviu, nes prie buvusios struktūros dar pridėta elektrinių”, – samprotavo V. Plunksnis.
Analitikas vylėsi, jog visuomenei paskutinę akimirką nebus pateikta akibrokšto, kad investuotojas į atominę elektrinę sutinka ateiti tik tuo atveju, jeigu jam bus parduota VAE akcijų. Tačiau teisinių kliūčių investuotojams parduoti pusę VAE akcijų arba pasiūlyti jas kaip indėlį nėra.
LESTO – stambus kąsnis
Kol kas atrodo, jog viskas krypsta būtent pardavimo kryptimi. Suformavus blokus, tučtuojau ketinama pasiūlyti jų akcijų pirkėjams. Pirmasis ant lėkštutės – elektros skirstymo blokas.
Privatiems investuotojams netrukus ketinama pasiūlyti jungiamų elektros skirstymo bendrovių RST ir VST akcijų. Abi šios įmonės iki kitų metų pavasario bus sujungtos į vieną – LESTO.
„Valstybė bandys pritraukti privačių investuotojų į LESTO, išlaikydama kontrolę valstybės rankose”, – „Lietuvos rytui” teigė energetikos ministro patarėjas Kęstutis Jauniškis.
Kitaip tariant, pradžioje investuotojams gali būti pasiūlyta 49 proc. akcijų. Kiek valstybė gali tikėtis iš šio sandorio? „Jei bus pasiūlyta bent 49 proc. LESTO akcijų, valstybė gali tikėtis milijardo litų. Tokia LESTO rinkos vertė pagal dabartines kainas biržoje”, – dėstė Investuotojų asociacijos tarybos narys V. Plunksnis.
Skaičiuoja būsimus milijardus
Milijardo litų nepakanka Lietuvos indėliui į atominę elektrinę. Be to, energetikos strategai už elektros ūkį gautas lėšas numatę skirti elektros tiltams į Lenkiją, Švediją tiesti ir kitiems svarbiems projektams. Todėl investuotojams bus pasiūlytas dar vienas kąsnis: Energetikos ministerija turi idėjų parduoti elektros gamybos bloko dalį.
„Čia taip pat galioja išankstinė nuostata – išlaikyti kontrolę valstybės rankose”, – pakartojo ministro patarėjas.
Investicijų analitiko V.Plunksnio skaičiavimu, už pusę elektros gamybos bloko akcijų valstybė irgi gali tikėtis maždaug milijardo litų. Tuo tarpu numatoma naujos atominės elektrinės kaina – apie 3-5 mlrd. eurų (10-17 mlrd. litų).
Todėl parduoti rengiamas ir trečiasis holdingo blokas – paslaugų elektros ūkiui. Į jį ketinama pritraukti net strateginį investuotoją. Tiesa, Energetikos ministerija teigia, kad jis bus viliojamas tik tokiu atveju, jei tai pasirodys ekonomiškai tikslinga.
Paslaugų blokui priklausys ir komercinė informacinių technologijų įmonė, kuri pardavinės duomenų perdavimo paslaugas rinkai. Pardavimo išvengs tik elektros perdavimo sritis. Mat šio bloko įmonės atsakingos už strateginių valstybei elektros jungčių statybas.
Atbaidys „Leo LT” istorija
Lietuvos planai parduoti dalį energetikos įmonių akcijų kels susidomėjimą, mano V. Plunksnis. Tačiau investuotojai bus labai atsargūs.
„Neigiamos įtakos turės „Leo LT” istorija. Jei buvo priversta pasitraukti didžiausia Lietuvos verslo grupė, kodėl į tą pačią upę turėtų bristi užsieniečiai?” – klausė Investuotojų asociacijos tarybos narys.
Į energetikos kompanijas investuotojus paprastai privilioja stabilumas ir dividendai. Tačiau lietuvių įmonės pas taruoju metu negalėjo pasigirti nei vienu, nei kitu.
„Įmonių pelno reguliavimo politika gali keistis po kiekvienų rinkimų, todėl už akcijas brangiai mokėti niekas nenorės”, – įsitikinęs V. Plunksnis.
Jam pritaria ir buvęs ilgametis Lietuvos energetinės sistemos vyriausiasis inžinierius Algirdas Stumbras. „Koks rimtas investuotojas ryšis rizikuoti žinodamas, kad po rinkimų visa schema gali būti išardyta?” – klausė A. Stumbras.
Pasak jo, valdžia turi aiškiai pasakyti, ar ji ateityje mato privačią energetiką ar valstybinę.
„Visada reikia žinoti, kad investuotojams pirmiausia rūpi ne vartotojai, o kaip greičiau atgauti savo įdėtus pinigus”, – įsitikinęs buvęs energetikas.
