Namų atnaujinimas be dramų: ką verta žinoti prieš pradedant remontuoti būstą?

Būsto remonto klaidos

Šiltuoju metų laiku gyventojai vis dažniau imasi atnaujinti namus: vieni keičia vamzdynus, kiti patys kloja plyteles ar jungia buitinę techniką. Tačiau net paprasti savarankiško remonto darbai kartais baigiasi nesėkme: pažeidus vamzdį ar netinkamai sujungus įrangą, vanduo gali užlieti ne tik nuosavą, bet ir kaimynų būstą. Specialistai pataria, kaip išvengti klaidų, kurios atneša ne tik nuostolių, bet ir apkartina santykius su kaimynais.

Savarankiško remonto spąstai

Draudimo bendrovės ERGO Žalų administravimo vadovas Gytis Matiukas pastebi, kad dažniausiai bėdų kyla tada, kai gyventojai imasi darbų tiksliai nežinodami, kas slypi už sienos ar po grindimis. Pavyzdžiui, gręžiant sieną pažeidžiami vandentiekio ar šildymo vamzdžiai, o savarankiškai jungiant skalbimo mašiną, indaplovę ar kitus santechnikos prietaisus, atsiranda vos pastebimų pratekėjimų.

„Kartais žala išryškėja ne iš karto – vanduo lėtai skverbiasi pro perdangą ir žemiau gyvenančius kaimynus pasiekia tik po kelių dienų. Pernai vidutinė išmoka už remonto darbų sukeltą žalą siekė apie 760 eurų, tačiau pasitaiko ir rimtesnių, brangiau kainuojančių incidentų, pavyzdžiui, kai dėl neatsargaus elgesio su elektros instaliacija ar įrankiais kyla gaisras“, – pasakoja G. Matiukas.

Ekspertas priduria, kad civilinės atsakomybės draudimas kaip tik ir skirtas tokiems atvejams, kai netyčia sugadinamas kito asmens turtas. Ši draudimo rūšis padengia žalą, kurią dėl neatsargumo padarome aplinkiniams.

„Praktiškai tai reiškia, kad jei remontuodami savo vonią ar virtuvę netyčia užliejate kaimyną, draudimas padeda atlyginti jam padarytus nuostolius. Vis dėlto geriausia žalos išvengti – prieš pradedant darbus verta išsiaiškinti, kur nutiesti vamzdynai ir elektros instaliacija, neskubėti ir nesiimti darbų, kuriems trūksta įgūdžių. Sudėtingesnes užduotis saugiau patikėti savo srities specialistams – tai ne tik sumažina riziką, bet ir suteikia ramybės“, – aiškina draudimo bendrovės atstovas.

Kas atsako už meistrų padarytas klaidas?

Pasak G. Matiuko, remontui pasitelkus meistrus ar rangovus, taip pat gali nutikti nenumatytų situacijų: nuo pažeisto vamzdžio iki netinkamai sumontuotos įrangos ar tiesiog nekokybiškai atliktų darbų. Specialistė atkreipia dėmesį, kad tokiais atvejais situacija vertinama kitaip, todėl gyventojams itin svarbu iš anksto pasirūpinti reikiamais dokumentais.

„Kai darbus atlieka samdomi specialistai, pirmiausia vertinama jų atsakomybė už padarytą žalą. Būtent todėl gyventojams patariame nepasikliauti vien žodiniais susitarimais – verta sudaryti rašytinę sutartį, turėti darbų sąmatą bei mokėjimo įrodymus. Visi šie dokumentai padeda aiškiai nustatyti, kokius konkrečius darbus ir už kokią kainą vykdytojas įsipareigojo atlikti. Taip pat prieš pradedant remontą pravartu pasiteirauti, ar rangovas yra apsidraudęs civilinės atsakomybės draudimu. Tai suteikia papildomą saugumą, jei dėl meistrų veiksmų nukentėtų jūsų ar kaimynų turtas“, – sako ekspertas.

Anot jo, kiekviena situacija yra individuali, o ginčo baigtį lemia darbų pobūdis, sutarties sąlygos ir nustatytos įvykio aplinkybės. Vis dėlto tvarkingai sukaupti dokumentai gyventojui visada suteikia tvirtesnį teisinį pagrindą.

Nepriklausomai nuo to, ar darbus atliekate patys, ar samdote profesionalus, kelios iš anksto apgalvotos atsargumo priemonės padės išvengti tiek finansinių nuostolių, tiek įtemptų santykių su kaimynais.

REKOMENDUOJAME