Kauno miesto tarybai suteikus bendrovei „Kauno energija” nekilnojamojo turto mokesčio (už kolektorius) lengvatą ir šį mokestį sumažinus 50 procentų, jis nuo 1 mln. 213 tūkst. 398 Lt sumažėjo iki 606 tūkst. 699 Lt.
Tai sudarė galimybę bendrovei taikyti mažesnius kolektorių – tunelių, skirtų požeminėms komunikacijoms, naudojimo tarifus.
„Kauno energijos” apskaičiavimais, miesto kolektorių priežiūros darbų
metinės sąnaudos siekia 3,9 mln. litų. Didžiausias priežiūros darbų sąnaudas
sudarė ilgalaikio turto nusidėvėjimas ir amortizacija, t. y. 1 mln. 947 tūkst.
189,29 Lt, arba 49,55 proc. visų sąnaudų, bei nekilnojamojo turto
mokestis – 1 mln. 213 tūkst. 398 Lt, arba 30,88 proc. visų sąnaudų.
„Priimtas sprendimas leis įmonei „Kauno energija” tinkamai išlaikyti
kolektorius, padengti jų techninio aptarnavimo ir remonto kaštus.
Tarifai buvo perskaičiuoti įvertinus kolektorių priežiūros
darbų metines sąnaudas ir paskirsčius proporcingai vartotojų komunikacijų
užimamam plotui kolektoriuose”, – sakė Miesto ūkio departamento Energetikos
skyriaus vedėjas Pranas Urbanavičius.
Pati didžiausia iš kolektorių
naudotojų yra savivaldybei priklausanti „Kauno vandenų” įmonė, pernai
pretendavusi tapti jų savininke. Tačiau, miesto tarybos sprendimu, tuomet
kolektorių savininkais tapo energetikai.
„Kauno energija”, kaip turtą,
kolektorius perėmė 2009 metais, primena ELTA. Turto vertintojų nustatyta
kolektorių vertė tuo metu buvo 136,2 mln. litų.
Keletą metų iki tol kolektorius, neturėdama jokio teisinio
pagrindo, valdė ir kitiems nuomojo bendrovė, kuri privatizavo buvusią miesto
savivaldybės „Kauno kelių” įmonę.
