Bendrovės „Kauno energija” vadovas Rimantas Bakas ir bendrovės „Lietuvos energija” gen. direktorius Dalius Misiūnas šį penktadienį pasirašė memorandumą dėl šalių ketinimų vystant Petrašiūnų kogeneracinės jėgainės statybos projektą.
Tai tapo svarbiausiu LR ūkio ministrės Birutės Vėsaitės pirmojo vizito į Kauną akcentu. Bendrovės „Kauno energija” ir „Lietuvos energija” ketina steigti naują įmonę „Petrašiūnų energija”, kuri modernizuotų tarpukariu statytą elektrinę pritaikant ją biokurui.
„Kauno energija” jėgainės statybai leis panaudoti esamus pastatus, o „Lietuvos energija” finansuos projekto įgyvendinimą. Investicijos gali siekti maždaug 130 mln. Lt. Planuojama, jog modernizavus jėgainę, joje bus gaminama ne tik šilumos, bet ir elektros energija.
„Kol pastaruosius metus vyko diskusijos ir derybos, Kauno miesto savivaldybė darė namų darbus. Prieš pat Naujuosius metus sulaukėme žinių, kad Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas patvirtino poveikio aplinkai vertinimą. Tai yra labai didelis pasiekimas, kurį galime vadinti lūžio momentu”, – akcentavo Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.
„Kadangi Kaunas jau padarė namų darbus – gavo poveikio aplinkai vertinimą – šio projekto įgyvendinimas gali būti labai svarbus žingsnis į Kauno šilumos ūkio modernizavimą”, – kalbėjo LR ūkio ministrė B. Vėsaitė.
„Praėjusiais metais priimti ryžtingi miesto vadovų sprendimai santykiuose su Kauno termofikacijos elektrine mums atrišo rankas pradėti intensyviai atnaujinti savo šaltinius. Nes tik patys sugebėdami gaminti pigią šilumos energiją mes galime tikėtis, kad ir nepriklausomi gamintojai ją miestui parduos pigiau”, – pabrėžė „Kauno energijos” valdybos pirmininkas Valdas Lukoševičius.
Pasak bendrovės „Kauno energija” gen. direktoriaus R. Bako, pritaikius Petrašiūnų elektrinę biokurui, joje pagaminama šilumos energija galėtų patenkinti net apie 30 proc. Kauno metinių poreikių. „Kauno energija” šiuo metu rengia teritorijos detalųjį planą, kurį teiks tvirtinti miesto tarybai.
„Per šiuos metus galime stipriai pasistūmėti į priekį. Kito šildymo sezono metu šildymo kaina, kurią kauniečiai, tikrai turėtų nusileisti bent jau žemiau 30 ct/kWh. Tą pasiekti mums padės šiais metais planuojami „Šilko” ir „Inkaro” katilinių rekonstrukcijos darbai. O modernizavus ir Petrašiūnų jėgainę, tikrai galisime tikėtis, kad šildymo kaina Kaune pasieks šalies vidurkį”, – teigė meras A. Kupčinskas.
www.kaunas.lt
