Kauno architektų namuose, ekspertų tarybai pristatant Čečėnijos aikštės rekonstrukcijos projektą, gan netikėtai užsimezgė diskusija dėl su architektūra visai nesusijusio šios aikštės pavadinimo.
Kai kas pasigedo jo bei projektinių sprendimų sąsajų, kurių projekto autorius architektas Šarūnas Kiaunė užtikrino visai nematęs reikalo ieškoti. „Projekte jokio ryšio su Čečėnija nėra. Aikštėje – taip pat”, – sakė architektas.
Miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius siūlė „nenukreipti kalbos” ir vertinti patį projektą, o ne aikštės pavadinimą. Jo aiškinimu, Atgimimo pradžioje Vyriausybės nutarimu greta Kalniečių parko, kuriame tuomet ketinta statyti Kauno sporto areną, esančiai aikštei ir teko Čečėnijos vardas. Gyventojų nuomonės tada niekas nesiteiravo.
„Per visą Lietuvą tuomet ieškojo Vyriausybės žmonės vietos, kurią galėtų pavadinti Čečėnijos vardu, solidarizuodamiesi su šia už laisvę kovojančia šalimi. Taip ir pavadino Kaune aikštę, – aiškino skyriaus vedėjas, nutylėdamas, jog ne visi greta jos esančių namų gyventojai tuo patenkinti.
Užtai nenutylėjo projekto pristatyme Kauno architektų namuose dalyvavęs Seimo narys Arimantas Dumčius. Jis prisipažino ne kartą sustabdęs gyventojų, norinčių aikštei lietuviško vardo, parašų rinkimo akcijas. „Nes ypač dabar būtų politiškai netikslinga keisti Čečėnijos aikštės pavadinimą. O kaip bus vėliau, – gyvenimas parodys”, – sakė Seimo narys.
Čečėnijos vardo išsižadėjimas, anot architekto Algimanto Kančo, būtų tolygus Lietuvos išsižadėjimui.
Architekto Gintaro Prikockio teigimu, iš tikrųjų būtų gėda vardais manipuliuoti. „Kol aikštė buvo tikra dykra, tada, prašom, – Čečėnijos. O kai sutvarkom, – keičiam vardą? Atrodytų, kad mes rusų bijom”.
Kažkas iš architektų ta proga ironiškai replikavo „galima kitą aikštę pavadinti „Gazpromo” vardu, jeigu bijom… Tačiau visi sutarė: palikti aikštės vardą ramybėje ir imtis projekto.
Beje, įdėmiu profesionaliu žvilgsniu pažvelgti į apleistą Čečėnijos aikštę Kalniečių mikrorajone, kuriame yra vieninteliai mieste 16 aukštų gyvenamieji namai, prieš kelerius metus pamėgino architektas Virginijus Juozaitis. Įgyvendinti jo projekto nebuvo kam ir už ką.
Paskui mero Arvydo Garbaravičiaus patarėjas Andrius Kupčinskas pasireiškė kaip vienos ispanų firmos lobistas, nes tikėjo, kad užsienio verslininkai atgaivins kažkada įspūdingą buvusį Čečėnijos aikštės fontaną. Bet savivaldybė neturėjo lėšų už tai sumokėti.
Tada aikštę „šefuoti” ėmėsi Seimo narys A. Dumčius. Aktyviausiai dėl aikštės atnaujinimo, beje, kovojo ir tebekovoja pati Kalniečių bendruomenė, tūkstančiais parašų parėmusi savo prašymus Vyriausybei, Seimui ir Kauno savivaldybei. Vyriausybei skyrus lėšų, parengtas investicinis projektas, dabar baigiamas Čečėnijos aikštės techninis projektas.
„Neprisimenu kito atvejo, kai būtume svarstę tokį viešosios erdvės sutvarkymo projektą, – aiškino architektas Linas Tuleikis, dar pridūręs, – ypač džiugu, jog tai inicijavo patys gyventojai.”
Pagal Š. Kiaunės projektą, aikštė turės daug gražių, gyventojų poilsiui ir laisvalaikiui tinkamų erdvių. Joje išliks fontanas, prie kurio bus savotiškas amfiteatras. Jei jame pritrūks suolų, tarkim, per Jonines ar kitą šventę, žiūrovams pakaks vietos susėsti pievelėje ant žolės. Bus aikštėje ir vieta vaikų žaidimams, netgi – patiems mažiausiems, kurie paprastai būna kartu su mamomis ar auklėmis. Bus vietų ir laikinai prekybai renginių metu.
Kolegos architektai turėjo šiokių tokių pastabų ir siūlė projekto autoriui Š. Kiaunei dar patobulinti savo darbą. Tai bus nesunku padaryti, kol ateis laikas projektą įgyvendinti. Tikimasi, ne vėliau kaip po metų Vyriausybė tam skirs 1,5 mln. litų, Kelių direkcija – gal dar kitą sumą, ir Čečėnijos aikštė netruks atgimti iš naujo.
