Gretimų šalių energetikos bendrovės nori žinoti, kiek gi kainuos būsimoje atominėje elektrinėje pagaminta elektra, ir pripažįsta, kad tai vienas svarbiausių argumentų, nulemsiančių tolesnį jų dalyvavimą projekte.
Estija norėtų gauti 500 megavatų (MW) galios naujoje elektrinėje. „Mums labai svarbu sulaukti atsakymų į kelis klausimus: kiek megavatų gausime, kada ir kiek tai kainuos. Kol kas aiškių atsakymų į šiuos klausimus neturime. Kai turėsime, bus aiškios ir mūsų finansinės galimybės dalyvauti šiame projekte”, – dalyvavimo projekte sąlygas įvardijo Estijos bendrovės „Eesti Energija” valdybos pirmininkas Sandoras Liive’as.
Panašiai kalbėjo ir Latvijos bendrovės „Latvenergo” prezidentas Karlis Mikelsonas. Latvija siektų gauti 400–500 MW galios būsimoje elektrinėje, tačiau viskas priklausys nuo ekonominio modelio.
„Norime užsitikrinti tam tikrą kiekį galios už tam tikrą kainą, kuri būtų pagrįsta sąnaudomis”, – kalbėjo K.Mikelsonas.
Pašnekovas tikino, kad Lietuvos ir Latvijos elektros tinklų operatorių derybos dėl tilto į Švediją statybų neturės įtakos sprendimui dėl dalyvavimo atominės elektrinės projekte.
„Yra tokia galimybė, – paklaustas, ar įmanoma, kad Latvija atsisakytų dalyvauti projekte, sakė K.Mikelsonas. – Šį projektą suprantame ne kaip verslo, o kaip siekį užtikrinti energetinę nepriklausomybę Baltijos šalyse. Iki šiol mūsų darbo modelis mums tiko, tačiau jei kas nors keisis, tada žiūrėsime.”
Lenkijos bendrovės „Polska Grupa Energetyczna” atstovas pareiškė, kad siekiama ne mažiau nei 1000 MW galios. Nacionalinio investuotojo bendrovės „Leo LT” generalinis direktorius Rymantas Juozaitis pareiškė, kad sudėjus visų keturių partnerių pageidavimus dėl galios, turėtų būti statoma 3300 MW galingumo atominė elektrinė. Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje teigiama, kad šalia Drūkšių ežero gali iškilti 3400 MW elektrinė, tačiau jai aušinti nebepakaks šio ežero vandens ir teks papildomai investuoti į aušinimo sistemas.
R.Juozaitis pripažino, kad partneriai nori žinoti atsakymus, kurie paaiškės tik pradėjus įgyvendinti projektą. „Galutinę kainą galėsime pasakyti po konkurso, kai gausime konkuruojančių įmonių pasiūlymus ir žinosime reaktorių kainą. Tada bus aiški ir megavato kaina, ir tai, kiek gali kainuoti naujų reaktorių pagaminta elektra. Tuomet partneriai įvardys, kiek nori gauti megavatų. Dabar jie pasakė tik apytikrį kiekį”, – padėties nedramatizavo R.Juozaitis.
Vis dėlto jeigu ateityje paaiškėtų, kad naujoje Visagino elektrinėje pagamintos elektros kaina neįtinka kitoms šalims, Lietuva gali likti be partnerių su nepakeliama finansine našta. Tuomet, ko gero, nereiktų ieškoti kitų priežasčių, kodėl nauja elektrinė taip ir nebūtų pastatyta.
