Įmonės savo darbuotojus daug dažniau draudžia sveikatos, o ne gyvybės draudimu. Draudimo bendrovės „Ergo Lietuva gyvybės draudimas” duomenimis, nuo pernai liepos sudarytos 359 sveikatos draudimo sutartys su įmonėmis.
Grupinį investicinį gyvybės draudimą per tą patį laikotarpį pasirinko tik 3 įmonės.
Pasak draudimo bendrovės Rizikų valdymo ir žalų reguliavimo skyriaus vadovo Rimgaudo Staigio, poreikis ir susidomėjimas sveikatos draudimu yra didžiulis. Tam įtakos turėjo ir nuo praėjusių metų liepos įsigaliojusi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisa, kuri leido darbdaviams, draudžiantiems darbuotojus papildomu sveikatos draudimu, nuo įmokų neskaičiuoti „Sodros” mokesčio. Įsigaliojus pataisai, apsidraudusios įmonės gali trečdaliu sumažinti sąnaudas. Dėl šios lengvatos privataus sveikatos draudimo rinka Lietuvoje išaugo apie tris kartus.
Šiuo metu Lietuvoje apsidraudusiems savanorišku sveikatos draudimu draudimo kompanija apmoka visą ar dalį sveikatos priežiūros kainos, kurios nedengia Valstybinė ligonių kasa.
„Apdraustam žmogui gali būti atlygintos gydymo, profilaktikos ir sveikatingumo išlaidos – nuo vaistų iki gydomųjų masažų ar vandens procedūrų. Apdraustasis gali naudotis privačių gydytojų paslaugomis, už tai nemokėdamas papildomai”, – aiškina R. Staigis.
Pavyzdžiui, pasirinkus mažiausią 500 litų įmoką gali būti apdraustos tokios paslaugos, kaip diagnostiniai tyrimai ir profilaktinis sveikatos patikrinimas. Be to, anot R. Staigio, sveikata susijusi su darbo kokybe bei efektyvumu, todėl sveikatos draudimas daug racionalesnis ir mažiau kainuoja nei įprastos motyvavimo priemonės, pavyzdžiui, kelionė į užsienį ar automobilis.