Jau kuris laikas gargždiškiams savame mieste gyventi nelengva: Gargžduose beveik neliko „sveikų” gatvių, mieste sutrikdytas eismas, žmones dusina dulkių debesys.
Rekonstruojama ne tik centrinė Klaipėdos gatvė, bet išraustas ir beveik visas miestas – klojami nauji ir rekonstruojami seni vandentiekio bei kanalizacijos tinklai.
Pagal Nemuno žemupio projektą, finansuojamą iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo, pirmajame etape Gargžduose turi būti atlikta darbų už 18 mln. litų. Tinklų plėtros darbai tęsis dar ne vienerius metus – ir ne tik Gargžduose, bet ir Priekulėje. Bendra projekto vertė dėl užsitęsusių projektavimo, statybos darbų brangimo nuo 75 mln. litų išaugo iki 125 mln. litų.
Į namus – aplinkkeliais
Dažnas gargždiškis, ryte išvažiavęs iš namų, nėra garantuotas, ar vakare nereikės ieškoti kito kelio grįžti, nes gatvė gali būti uždaryta. Gargždiškius ypač piktina lėtas darbų tempas, kai gatvės išrausiamos ir ilgam paliekamos netvarkytos. Tinklų statybos darbai užsitęsė Gintaro, Žalgirio, J. Basanavičiaus ir kitose gatvėse.
Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas pripažįsta, jog gyventojų skundai daugeliu atvejų yra pagrįsti. „Išties vandentiekio ir kanalizacijos tinklų plėtros darbai įvykdyti apie 50 proc., nors jau turėjo būti baigti. Projektas stipriai vėluoja – trūksta darbo jėgos. Tačiau darbų pagreitinti neišeina ir dėl įvairių technologinių procesų, kuriuos būtina atlikti. Taip pat pasitaiko įvairių nesusipratimų – štai teko sustabdyti naujai asfaltuotos Kęstučio gatvės kasinėjimą ir leidome tinklus įrengti tik už gatvės ribų, kad nebūtų ardoma nauja asfalto danga. Panašių atvejų pasitaikė daugiau. Prašome rangovus paspartinti tų gatvių, kur jau įrengti tinklai, asfaltavimą. Tam papildomai skyrėme lėšų iš kelių fondo programos. Gėlių, Vingio, Basanavičiaus, Parko, Gintaro, Laisvės gatvės turėtų būti greitu laiku išasfaltuotos”, – sakė V. Dačkauskas.
Skersgatviai – už borto
Tačiau daugiausiai skundų rajono Savivaldybėje, pasak mero, sulaukiama iš skersgatviuose gyvenančių gargždiškių, kuriuos aplenkė naujų tinklų plėtros projektas. Žmonės piktinosi, kodėl kaimynai turės centralizuotai tiekiamą vandenį ir kanalizaciją, o jie kažkodėl liks už borto.
„Tiesiog pradiniame etape buvo nuspręsta maksimaliai panaudoti turimas lėšas ir tinklus įrengti kuo didesniam gyventojų skaičiui pagrindinėse gatvėse. Šiuo metu vyksta projektavimo darbai dėl antrojo etapo tinklų statybos, kuri turėtų būti užbaigta iki kitų metų pabaigos”, – sakė meras. Gargžduose konkursą tiesti tinklus antrame etape laimėjo tas pats rangovas, šiuo metu vykdantis pirmojo etapo tinklų plėtrą, – UAB „Hidrostatyba”. Antrame etape numatoma nutiesti vandentiekio, nuotekų tinklus Volungės, Lyros, Rasos, Palangos, Saulažolių, Užuovėjos, Pievų, Vasario 16 -osios ir kitose gatvėse bei skersgatviuose. Kadangi išaugo darbų kaštai, šiam projektui bei Priekulės tinklų plėtrai prireikė papildomo finansavimo: 60 proc. trūkstamų lėšų turėtų padengti valstybės biudžetas, 22 proc. – AB „Klaipėdos vanduo” ir 18 proc. (apie 6 mln. litų) – Klaipėdos rajono savivaldybė.
Priekulėje iki 2009 metų liepos numatoma pakloti apie 9,8 km vandentiekio, 11 km nuotekų tinklų, pastatyti 8 nuotekų siurblines. Darbai bus vykdomi Priekulės mieste ir Stragnų II kaime. Užbaigus projektą, apie 90 proc. priekuliškių galės naudotis centralizuotomis vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistemomis, kurių iki šiol neturėjo. Priekulėje nebebus teršiama Minijos upė, nes visos nuotekos bus transportuojamos į Klaipėdos nuotekų valyklą Dumpiuose ir ten išvalomos.
Klaipėdos gatvei pritrūko lėšų
Šiuo metu gargždiškiai daugiausiai dėmesio skiria rekonstruojamai pagrindinei miesto arterijai – Klaipėdos gatvei. Sulaukta daugybės skundų dėl naujas komunikacijas įrengiant iškirstų medžių, naujų šviesoforų sureguliavimo ir kt.
Šiuo metu paklota nauja Klaipėdos gatvės asfalto danga, sutvarkytos šalutinės gatvelės, tačiau užbaigti visiems darbams pradinės projekto sumos – 7,4 mln. litų – jau nebeužtenka. „Papildomai lėšų pareikalavo naujos aikštės prie Gargždų kultūros centro įrengimo darbai: apšvietimas, pėsčiųjų takas ir kita, ko nebuvo numatyta projekte. Be to, keitėme projekte numatytas statybines medžiagas kokybiškesnėmis – dangai pasirinkome spalvotas klinkerines trinkeles, apdailos medžiagą – granitą. Aikštė atrodys taip, kaip Mažvydo alėja Klaipėdoje”, – sakė rajono Savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriaus vedėjas Vytautas Buivydas. Taigi Klaipėdos gatvės rekonstrukcijos projekto vertė išaugo iki 9,6 mln. litų.
Šiandien vyksiančiame Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdyje ketinama spręsti, ar skolintis apie 1,2 mln. litų, kurių trūksta galutinai užbaigti Klaipėdos gatvės rekonstrukcijai. Planuojama, kad ji bus baigta iki miesto gimtadienio šventės rugpjūčio mėnesį.
Tuo tarpu atsivėrus naujoms Klaipėdos gatvės erdvėms, varganai atrodo nušiurę tarybinių laikų pastatai miesto centre – universalinė parduotuvė, buvęs restoranas, kiti pastatai, už kurių glaudžiasi seniai rekonstrukcijos reikalaujanti miesto turgavietė. Pasak V. Dačkausko, artimiausiu metu ketinama susitikti su šių pastatų savininkais ir ieškoti galimybių, kaip tvarkyti miesto nebepuošiančius pastatus. Savo ruožtu Savivaldybė jau yra numačiusi finansavimą remontuoti Gargždų kultūros centrą, kino teatrą, senąją vaistinę.
Gargžduose vykstant visuotinės gatvių rekonstrukcijos darbams, ypač nukentėjo tos gatvės, kuriomis yra nukreiptas pagrindinis eismas – Kvietinių, Žemaitės gatvės. Šį pavasarį šios duobėtos gatvės nebuvo net lopytos, nes ir jose dar šiais metais bus pradėti atnaujinti vandentiekio ir kanalizacijos tinklai. Tad gargždiškiams teks pasisemti dar daugiau kantrybės, laukiant, kol galutinai bus sutvarkytos visos miesto gatvės.