Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) skaičiuoja, kad šiuo metu dujos yra 37 proc. brangesnės nei buvo prieš metus.
Maždaug trečdaliu brangesnės dujos šilumos kainą didins apie 17 proc. VKEKK narys ir pirmininko pavaduotojas Danas Janulionis sako, kad šio rugsėjo pradžioje lyginant su praėjusių metų rugsėju dujos yra 37 proc. brangesnės, o biokuro kaina yra padidėjusi maždaug 7 proc.
Prie Lietuvos sienos rugsėjį dujos kainuoja 1200 Lt už tūkstantį kubinių metrų.
„Prognozės, kurios buvo skelbtos anksčiau, pildosi. Lietuvos istorijoje už šią kainą didesnė buvo tik keturis mėnesius – 2008 m. rugpjūtį-lapkritį. Galima sakyti, kad dabartinė dujų kaina beveik muša istorijos rekordus. Tiesa, matyti, kad dujų kaina stabilizuojasi ir visus ateinančius metus iki 2012 m. gruodžio jos turėtų svyruoti 1 proc. ribose lyginant su šiandienine kaina”, – prognozavo jis.
Tačiau šiluma dar porą mėnesių turėtų brangti, nes dujos į šilumos kainą perkeliamos su dviejų mėnesių vėlavimu.
Lietuvos šilumos tiekėjai už gamtines dujas rugpjūčio mėnesį koncernui „Gazprom” mokėjo 1751 Lt/tne su transportavimo mokesčiu. Tai 30 litų didesnė kaina nei liepą, kada dujos kainavo 1721 Lt/tne.
Dar šių metų balandį dujos kainavo 1482 Lt/tne su transportavimo mokesčiu – beveik 19 procentų mažiau nei šiandien.
„Kuo arčiau žiema – tuo brangesnės dujos. Tai didžiulė problema visos Lietuvos mastu. Belieka apgailestauti, kad mūsų valstybė šiuos skaičius stebi pasyviai ir nesiima biokuro skatinimo programos, kuri leistų mažinti dujų kainos įtaką šilumos kainai. Kiek dar turi brangti dujos, kad valstybės pareigūnai susirūpintu jų keitimu į biokurą centralizuotai tiekiant šilumą?”, – klausė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Vytautas Stasiūnas.
Nuo 2005 metų, kada gamtinių dujų kainos metinis vidurkis sudarė 439 Lt/tne, iki šios dienos dujos pabrango daugiau nei 4 kartus. Vietinis biokuras jau ilgą laiką išlieka kaip perpus pigesnis už dujas.
„Praktika rodo, kad pigiausiai už šilumą moka plačiai biokurą vartojantys Lietuvos miestai. Štai Kelmės, kur 85 procentai šilumos energijos pagaminama iš vietinio kuro, gyventojams negresia brangiausia žiema. Čia šiluma pinga jau ketvirtą mėnesį iš eilės”, – sakė V. Stasiūnas. Birželio mėnesį šiluma Kelmėje kainavo 22,33 ct/kWh, rugsėjui nustatyta kaina – 21,82 ct/kWh.
LŠTA skaičiavimu, artėjantį šilumos sezoną vidutinė šilumos kaina dėl importuojamų gamtinių dujų šuolio šalyje gali siekti apie 30 ct/kWh su PVM. Praėjusią žiemą šalies gyventojai už šilumą vidutiniškai mokėjo 24 ct/kWh su PVM.
„Esant tokiai situacijai, būtina skubiai dujas keisti biokuru, kurio diegimui būtina valstybinė investicinė programa”, – įsitikinęs V. Stasiūnas.
Anot jo, biokuro katilinių diegimas reikalauja milijoninių investicijų. „Siekiant, kad šilumos vartotojai kuo greičiau pajustų brangių gamtinių dujų atsisakymo naudą ir būtų stabilizuotos šilumos kainos, į biokuro diegimą būtina kreipti Europos Sąjungos fondų lėšas”, – įsitikinęs V. Stasiūnas.
Iš esmės sumažinti išlaidas šilumai gyventojams padėtų ir senų, neefektyviai šilumą vartojančių, daugiabučių renovacija. „Faktą, kad brangi šiluma didžiuliais kiekiais švaistoma pro kiauras namų sienas ir stogus, pastebime ne tik mes. Šią Lietuvos bėdą pabrėžia ir aukščiausi ES pareigūnai”, – sakė V. Stasiūnas.
