Dešimt metų ir devyni mėnesiai – tiek laiko praėjo nuo tada, kai nuspręsta statyti naują atominę elektrinę. Dabar šiam projektui nepritaria šalies gyventojai, skeptiškai vertina politikai ir pati rinka, tačiau projekto dar neatsisakoma, jis tobulinamas ir toliau. VAE projektui nuo šiol vadovaus bendrovės generalinio direktoriaus kėdę palikęs Rimantas Vaitkus.
Dalius Misiūnas, buvęs „Lietuvos energijos“ vadovas, nuo šiol vadovaus „Visagino atominei elektrinei“ – įmonei, kuri yra atsakinga ir už naujos atominės elektrinės projektą.
Rimantas Vaitkus, buvęs „Visagino atominės elektrinės“ vadovas, nuo šiol bus atsakingas už naujos Visagino AE projektą.
„Lieku su projektu. Dabar vadovausiu projektui. Pagal Vyriausybės nutarimą yra žiūrimas ekonominis projekto patrauklumas, tą daro visos partnerių šalys ir „Hitachi“. Visi kartu dirba dėl ekonominės projekto dalies – to, ką Vyriausybė yra nusprendusi patikrinti ar peržiūrėti“, – „15min” sakė Rimantas Vaitkus.
Projektą prižiūrės ir naujasis „Visagino atominės elektrinės“ vadovas. Tačiau tai nebus pagrindinė jo užduotis.
„Pagrindinis tikslas yra efektyvi grupės veikla. VAE projektas yra tik viena iš dalių. Be abejo, mano dėmesys turės būti skirstomas proporcingai. Bet, kadangi projektas yra dalis, reikės ir tuo rūpintis. Dirbsiu kartu su ta komanda, kuri iki šiol projektą kuravo, bene svarbiausias dalykas – dirbti kartu su partneriais. Surinkti pakankamai argumentų, informacijos, duomenų, tam, kad būtų priimtas kompetentingas ir kvalifikuotas sprendimas“, – „15min” sakė Dalius Misiūnas.
„Visagino atominė elektrinė“ valdo dvi listinguojams bendroves – LESTO ir „Lietuvos energiją“.
Dalius Misiūnas sakė, kad naujos pareigos jam nebus itin didelė permaina: „Panašų darbą ir iki šiol dirbau, tame pačiame sektoriuje. Dalis atsakomybės išlieka ta pati. Darbo pobūdis yra panašus. Iš kitos pusės, jeigu mes lyginame su buvusiomis pareigomis, tai yra ženkliai didesnė atsakomybė. Šiek tiek keičiasi pati specifika, kai daugiau dėmesio reikės skirti bendram visų grupės įmonių koordinavimui. Ir „Lietuvos energijoje“ turime keletą dukterinių bendrovių, bet, be abejo, VAE grupė yra žymiai didesnė, vien tai, kad yra dvi listinguojamos bendrovės, dešimt kitų bendrovių, tai iššūkis yra gana didelis.“
Svarbiausia – dialogas
Naujojo „Visagino atominės elektrinės“ vadovo teigimu, kalbant apie VAE, šiuo metu svarbiausias yra dialogas su strateginiais projekto partneriais – latviais, estais ir japonais.
„Visos šalys turi įvertinti tą projektą, jo ekonominį gyvybingumą ir sąlygas, prie kurių tas projektas būtų įmanomas. Manau, kad čia ir yra ta vieta, kur reikia daugiausia skirti dėmesio. Tam skiriamos didžiausios pajėgos. Kitos sritys yra daugiau mažiau suderintos“, – sakė D.Misiūnas.
Projekto verslo planas bus taisomas iki spalio. D.Misiūno teigimu, verslo plano pataisymai reikalingi ir tam, kad politikai galėtų priimti motyvuotą sprendimą, statyti VAE, ar ne.
„Vyriausybės ir Seimo yra aiškiai suformuluota užduotis – nupiešti aiškesnį projekto ekonomikos vaizdą. Tai yra visiškai normalus lūkestis. Politiniai sprendimai gali būti priimami, bet ir jiems priimti reikia turėti pakankamai informacijos“, – sakė D.Misiūnas.
Svarbiausią sprendimą dėl VAE turi priimti Lietuva, tačiau, D.Misiūno teigimu, labai svarbi ir strateginių partnerių nuomonė: „Investicijos yra didelės, jos yra susijusios su tam tikros atsakomybės ir rizikos prisiėmimu.“
Netikęs verslo planas
Verslo planas, kurį pateikė dar Arvydo Sekmoko vadovaujama Energetikos ministerija, numato, kad VAE elektrą tiekti turėtų pradėti 2020–2022 metais. Galutinis investavimo sprendimas turi būti priimtas tik 2015 metais, tada turėtų ir prasidėti VAE statybos. Šiuos verslo plano punktus įvykdyti realu, tačiau kitais netiki ir pati rinka.
Interviu „15min” Gatis Junghansas, „Elektrum Lietuva“ generalinis direktorius, yra sakęs, kad šiuo metu VAE projektas yra sunkiai įgyvendinamas. Visų pirma jam priešinasi gyventojai. Be to, nepalanki ir rinkos situacija – branduolinė energetika nėra ekonomiškai pateisinama.
VAE verslo plane numatoma, kad Lietuva turėtų valdyti 38 proc. naujos elektrinės akcijų, Latvija ir „Hitachi” – po 20 proc., Estija – 22 proc.
Teigiama, kad atsipirkti projektas turėtų per 8–12 metų, Lietuvos investicijos siektų apie 16–18 mlrd. Lt.
Numatoma, kad elektros kaina siektų apie 17–25 ct/kWh. Iš jų 10–15 centų kainuotų paskolų aptarnavimas ir skolos grąžinimas.
