Vilniaus miesto meras Vilius Navickas teigia, kad perėjus prie biokuro šilumos kaina sostinėje turėtų būti kaip Skandinavijoje.
Pasak AB „Vilniaus šilumos tinklai“ direktoriaus Arūno Keserausko, perėjimas prie biokuro Vilniui kainuotų apie 700 mln. litų, o tinklų rekonstrukcija truktų 3–4 metus.
„Ta kaina, kuri yra Skandinavijoje, tai yra vienas mūsų pagrindinių t
ikslų. Skandinavijoje mokama 16–17 centų už kilovatvalandę“, – sakė V. Navickas per spaudos konferenciją trečiadienį. Nuo gegužės 1 dienos vilniečiams šiluma kainuoja 23 centus už kilovatvalandę įskaitant pridėtinės vertės mokestį.
Pasak mero, tam, kad Vilniuje mažėtų šilumos kaina, reikia alternatyvų vieninteliam kuro šaltiniui – rusiškoms dujoms. O tokia alternatyva, V. Navicko įsitikinimu, galėtų tapti biokuras, kurio esą nepritrauktų, nes galėtume naudoti ir lietuvišką, ir jo atsivežti iš Latvijos arba Baltarusijos.
Meras tikina, kad naudoti biokurą labiau apsimoka ir dėl to, kad jis yra ekologiškesnis, o taršos normos nuo 2016 metų labai griežtėja.
Pasak AB „Vilniaus šilumos tinklai“ direktoriaus Arūno Keserausko, perėjimas prie biokuro Vilniui kainuotų apie 700 mln. litų. Tinklų rekonstrukcija truktų 3–4 metus.
Investuotojas bus renkamas konkurso būdu. Konkursą jam ketinama paskelbti jau po kelių savaičių. Jis bus skelbiamas per „Financial Times“. Pasak A. Keserausko, anksčiau ši procedūra kainavo apie 10 tūkst. dolerių.
Jau kitą savaitę ketinama pasirašyti sutartį su konsultantu, kuris padės rengti dokumentus. Jam ketinama mokėti iki 100 tūkst. litų.
AB „Vilniaus šilumos tinklai“ direktoriaus teigimu, konsultantas bus parinktas be konkurso, nes esą rengti jį būtų laiko gaišimas. Konsultante taps įmonė „Glimstedt“, kuri, pasak A. Keserausko, išmano ir yra įsigilinusi į procedūras.
