Investicijomis į nekilnojamąjį turtą (NT) Baltijos šalyse šiuo metu labiausiai domisi tie investuotojai, kurie turi daug nuosavo kapitalo ir yra linkę investuoti į rizikingesnius turtus. Tuo tarpu instituciniai investuotojai, NT įsigyjantys už skolintą kapitalą ir keliantys aukštus rizikos minimizavimo reikalavimus, laikinai pasitraukė iš rinkos.
„Pasireiškus ekonomikos nuosmukiui rinkoje ciklas prasidėjo iš pradžių. Baltijos regione galimybių investuoti į aukščiausios kokybės NT objektus daugėja, taigi per kelerius metus sugrįš ne tik instituciniai investuotojai, bet taip pat šia rinka ims aktyviau domėtis ir pasaulio mastu gerai žinomi investuotojai”, – trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė nepriklausomos finansų ir nekilnojamojo turto bendrovės „Re&Solution” direktorius Ričardas Čepas.
Šiuo metu krentančios nuomos kainos ir lankstesnis nuomotojų požiūris suteikia galimybių patraukliomis sąlygomis išsinuomoti pačias geriausias prekybiniu požiūriu vietas ir įsitvirtini rinkoje, žinoma, atidžiai įvertinus susiklosčiusias veiklos sąlygas.
„2008-aisiais pasikeitusios Baltijos šalių ekonomikos perspektyvos pristabdė vartojimą, taigi ir prekybininkų apyvartų augimą. Jautriausi pasikeitusioms rinkos sąlygoms – vietiniai prekybininkai. Dauguma jų verslą išplėtojo būtent ekonomikos pakilimo laikotarpiu ir visą pelną skyrė tolesnei parduotuvių tinklo plėtrai. Kai kurie prekybininkai buvo priversti mažinti prekybos taškų skaičių ir vesti derybas su nuomotojais dėl laikino nuomos kainos sumažinimo ar atšaukimo”, – teigė R. Čepas.
Pernai vidutinės nuomos kainos Lietuvos ir Estijos prekybos centruose išliko gana stabilios, tik šių metų pradžioje jos ėmė mažėti, tuo tarpu Latvija pirmoji pajuto nuomos kainų mažėjimą dar 2008-ųjų pirmoje pusėje. Pagrindinėse prekybinėse gatvėse nuomos kainos per metus nukrito apie 10-15 proc., o kai kur ir dar daugiau.
2009-aisiais prekybos centrų valdytojai turės susitaikyti su didėjančiu patalpų neužimtumu. Didžiausia aukšto neužimtumo lygio rizika yra mažesniuose prekybos centruose, esančiuose toliau nuo miesto centro, aptarnaujančiuose tik vieną mikrorajoną ir generuojančiuose nepakankamus lankytojų srautus. Patalpų užimtumas sėkmingai veikiančiuose centruose pernai išliko aukštas – apie 98-99 proc.
Būsto rinkoje įsivyravo laukimo nuotaikos. Nors nauji būsto projektai nebepradedami, būsto pasiūla netrukus turėtų padidėti, nes augant ekonomikos sunkmečio poveikio mastams ir didėjant nedarbui dalis savininkų neįstengs aptarnauti banko paskolos ir bus priversti parduoti būstą ar perleisti jį kreditoriui.
Be to, daugelį pirkėjų atbaido sugriežtintos bankų taikomos būsto kreditavimo sąlygos. Itin akivaizdžiai sumažėjo savo pirmąjį būstą įsigyti norinčių pirkėjų, didžioji dauguma šiuo metu vykstančių sandorių susiję su būsto keitimu.
