Vyriausybė, raginusi gyventojus kuo greičiau renovuoti savo daugiabučius, renkasi kitą kursą. Šalies valdžia nutarė kuo greičiau malšinti žmonių entuziazmą, mat pretenduojančių į milijoninę paramą atsirado kur kas daugiau, nei tikėtasi. Ministrų kabinetas patvirtino naują daugiabučių namų modernizavimo tvarką.
Šį nutarimą turėtų pasirašyti šalies ministras pirmininkas. Atsižvelgiant į naująjį projektą, gyventojams, sumaniusiems atnaujinti savo būstą, iš valstybės kišenės jau nebebus dengiama 50 proc. visų išlaidų. Bus kompensuojama tik dalis darbų, susijusių su šilumos taupymu.
„Statybos ir architektūros” kalbinti daugiabučių namų bendrijų atstovai jaučiasi apgauti.
Nepajuda iš vietos
„Suprantama, tokios permainos netenkina. Tačiau mes esame įstrigę apskritai. Jau nekalbame apie tai, kad valstybė kompensuotų tam tikrą renovacijos projekto dalį – nesulaukiame jokio finansavimo”, – teigė sostinės Šeimyniškių gatvės 30, 34, 36 ir 38 namų bendrijų pirmininkas Jonas Biržys.
Anot jo, delsiama jau nuo praėjusių metų spalio mėnesio. Nors daugiabučių renovacijos projektai patvirtinti, tačiau iki šiol laukiama, kada bus leista surengti darbų rangos konkursą. Šeimyniškių gatvės daugiabučių namų bendrijos nariai į bendrą renovacijos fondą jau yra įnešę 5 proc. savo lėšų.
„Tie pinigai dabar guli įšaldyti. Gali būti, kad žmonėms vieną dieną atsibos laukti, ir jie pareikalaus grąžinti pinigus. Apie renovaciją galėsime išvis pamiršti”, – nuogąstavo J. Biržys.
Tuo metu kitos gyventojų bendrijos atstovai aiškino, kad renovacijos taisykles keisti nutarusi Vyriausybė tiesiog apgavo gyventojus. „Juk buvo aiškinama, kad namą verta atnaujinti kompleksiškai. Mes taip ir darėme, nes tikėjomės, kad pusę visos sumos padengs valdžios institucijos. Dabar likome prie suskilusios geldos”, – tvirtino nepanorusi prisistatyti vienos sostinės daugiabučių namų gyventojų bendrijos vadovė.
Skelbiama, kad šiuo metu yra parengti ir Vyriausybės patvirtinti 300 daugiabučių namų renovavimo investiciniai projektai. Jiems valstybė turėtų skirti apie 200 mln. litų. Nors šiemet Vyriausybė renovacijai numatė rekordinę paramos sumą – 52 mln. litų, tapo akivaizdu, kad poreikiai gerokai prasilenkia su galimybėmis.
Išlaidos augs
Naująjį ministrų kabineto nutarimą dėl renovacijos išnagrinėjęs Lietuvos daugiabučių namų savininkų bendrijų federacijos prezidentas Juozas Antanaitis teigė, kad numatyti esminiai pokyčiai. Naujos taisyklės esą itin nepalankios atnaujinti savo būstą planuojantiems gyventojams.
Pasak J. Antanaičio, nutarimo projekte matyti, kad nebebus kompensuojama ir dalis išlaidų, kurios yra susijusios su energijos taupymu.
„Valstybė pagal projektą nebekompensuos šildymo sistemų rekonstrukcijos, šilumos mazgo ir inžinerinių sistemų atnaujinimo. Gyventojams iš savo kišenės teks mokėti ir už naujos elektros instaliacijos rengimą, rūsio šiltinimą iš namo vidaus, pamatų šiltinimą. O tai yra namų renovacijos pagrindas”, – aiškino J. Antanaitis.
Tuo metu Vyriausybės atstovai vos priėmę nutarimą deklaravo, kad gyventojams patiems nuo šiol teks susimokėti tiktai už laiptinių dažymą ir liftų keitimą. „Verta prisiminti, kad Vyriausybė vos prieš metus priėmė nutarimą, kad už renovaciją dengs iki 50 proc. gyventojų išlaidų. Akivaizdu, kad tai buvo neapgalvotas, populistinis sprendimas. Nereikėjo žadėti to, ką atlikti – nerealu”, – pabrėžė J. Antanaitis.
Specialistams juokingai skamba ministrų aiškinimai, kad dėl naujosios daugiabučių namų renovacijos tvarkos gyventojų išlaidos išaugs tiktai 5-7 procentus. Pasak J. Antanaičio, vien naujas liftas kainuoja apie 170 tūkst. litų, o tai jau viršija dešimtadalį sumos, kuri šiuo metu vidutiniškai skiriama namui renovuoti.
Daugiabučių namų savininkų bendrijų federacijos vadovas mano, kad gyventojų išlaidos, atsižvelgiant į naująją tvarką, turėtų išaugti bent 20 procentų.
Pademonstravo naudą
Aplinkos ministerijos atstovai „Statybai ir architektūrai” pripažino nesitikėję, kad gyventojai taip uoliai imsis namų renovacijos.
Ministerijos sekretorė Jūratė Juozaitienė aiškino, kad Vyriausybė pernai priėmė nutarimą kompensuoti iki 50 proc. visų renovacijai reikiamų lėšų siekdama, kad daugiabučių modernizavimo programa įsibėgėtų, „žmonės pajustų naudą”. Anot J. Juozaitienės, gyventojai jau įsitikino, kad ta nauda yra didelė.
„Valstybei kompensuoti pusę visų gyventojų išlaidų yra tikrai nepakeliama našta. Tokios tvarkos nėra nė vienoje valstybėje, tai – nerealu. Manau, žmonės ir patys tai supranta”, – svarstė J. Juozaitienė.
Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktorius Valius Serbenta taip pat aiškino, kad itin patrauklios sąlygos atnaujinti savo būstą gyventojams paprastai suteikiamos tik modernizavimo programos pradžioje.
Jis ragino paskaičiuoti: vienam daugiabučiui renovuoti dabar vidutiniškai prireikia milijono litų. Lietuvoje renovuotinų daugiabučių – 20 tūkstančių. Tad jeigu nebūtų keičiama valstybės paramos tvarka, iždą tektų patuštinti bent 10 milijardų litų. „Ar tai realu? Matyt, nelabai”, – populiariąją frazę pakartojo V. Serbenta.
Aplinkos ministerijos atstovų teigimu, Vyriausybė nenusižengs pagrindinei daugiabučių modernizavimo idėjai. Esą brangiausi namų atnaujinimo darbai, susiję su energijos taupymu, ir toliau bus kompensuojami.
Ilgalaikis tikslas tolsta
Atsižvelgiant į Būsto strategiją, iki 2020 metų Lietuvoje užsibrėžta renovuoti bent 70 proc. iki 1993 metų statytų daugiabučių. Planuojama, kad juose energijos sąnaudos turėtų sumažėti mažiausiai 30 procentų.
Iki šiol renovuoti tik 235 daugiabučiai namai. Tad, atsižvelgiant į strategiją, nuo šiol per metus tektų atnaujinti apie 2200 pastatų. „Matyti, kad Europos Sąjungos direktyvos neįgyvendinsime. 2020 metais atsakingų nebus, juk pasikeis kelios Vyriausybės. Šiuo metu už daugiabučių modernizavimą atsakinga Aplinkos ministerija, o šį procesą patikėta kontroliuoti prie Aplinkos ministro sudarytai komisijai. Viskas vienose rankose”, – pastebėjo J. Antanaitis.
Jis mano, kad jei naujoji tvarka įsigalios, didžioji dalis gyventojų bendrijų atsisakys savo planų atnaujinti būstą. Anot jo, iš trijų šimtų patvirtintų bendrijų projektų gali likti tiktai trisdešimt. „Aš kalbuosi su žmonėmis, žinau jų nuotaikas. Žinoma, Vyriausybė sakys, kad ji neva viską padariusi, tačiau gyventojai – neaktyvūs”, – prognozavo J. Antanaitis.
Vilniaus miesto savivaldybės programos „Atnaujinkime būstą – atnaujinkime miestą” vadovas Kęstutis Nėnius mano, kad greitai besikeičianti Vyriausybės politika menkina žmonių pasitikėjimą modernizavimo programa. Be to, gyventojams ateityje gali tapti sunkiau prisišaukti statybininkus.
„Šioje programoje reikia pasiekti lūžį – suplanuoti, kiek lėšų daugiabučiams renovuoti bus skiriama per keletą ateinančių metų. Ilgalaikei programai reikia atitinkamai numatyti ir finansavimą, jis turi būti aiškus”, – teigė „Atnaujinkime būstą – atnaujinkime miestą” vadovas K. Nėnius.
Bylinėsis teisme?
Neatmetama, kad Vyriausybei pakeitus finansavimo tvarką, kai kurios gyventojų bendrijos dėl nepatenkintų teisėtų lūkesčių gali kreiptis į teismus. Aplinkos ministras Artūras Paulauskas Vyriausybės posėdyje svarstė, ar reikėtų šias taisykles taikyti tiems 300 projektų, kurie jau pripažinti atitinkantys programą.
„Ministerija teismų tikrai nebijo. Ministerija tik patvirtino, kad 300 projektų atitinka namų atnaujinimo programos reikalavimus. Čia nekalbama apie jokią valstybės paramą”, – nukirto Aplinkos ministerijos sekretorė J. Juozaitienė.
Ji tiki, kad numatytos permainos neatšaldys gyventojų ryžto atnaujinti savo namus. Aplinkos ministerija tiki ir tuo, kad daugiabučių modernizavimo programai iš Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondo pavyks papildomai gauti apie 25 milijonus eurų (86 mln. litų).
