Šiuolaikinis miestas yra ne tik galimybių, bet ir vidinės įtampos erdvė. Nuolatinis skubėjimas, informacijos perteklius ir augantis vienišumo jausmas keičia gyvenimo būdą ir žmonių lūkesčius aplinkai, kurioje jie gyvena. Šios psichologinės visuomenės tendencijos vis ryškiau atsispindi architektūroje – ypač projektuojant gyvenamuosius kvartalus.
Architektūra – visuomenės atspindys
Šių dienų miestiečių gyvenimas yra įtemptas, perkrautas rūpesčiais ir įsipareigojimais bei dažnu laiko trūkumu sau. Tokia būsena neišvengiamai veikia žmonių tarpusavio santykius – silpnėja bendruomeniškumas, didėja emocinis nuovargis, atsiranda atsiribojimas nuo aplinkinių.
„Tai yra globalios pasaulio tendencijos, kalbame ne tik apie situaciją Lietuvos didmiesčiuose. Būtent šios tendencijos daro įtaką pastarųjų dešimtmečių urbanizacijai ir gyvenamųjų namų architektūrai”, – pastebi architektūros namų „Archimes” architektas Mykolas Kurtinaitis.
Anot jo, ekonomiškai stiprėjant miestų centrams, vis daugiau žmonių keliasi iš regionų ir miestai tankėja, o gyvenamoji architektūra neretai tampa kompromisu.
„Tačiau kartu ryškėja ir kita tendencija – vis daugiau žmonių sąmoningai ieško būdų padėti sau ir atkurti vidinę pusiausvyrą. Viena svarbiausių pagalbos priemonių – buvimas gamtoje ir šalia jos, žmogus ir gamtos ryšys yra prigimtinis. Net ir aktyvus miesto gyventojas, grįžęs namo nori aplinkos, kurioje galėtų nusiraminti, atgauti jėgas ir atsitraukti nuo įtampos. Gyventojams svarbu, kad gamta būtų kuo natūralesnė ir arčiau gyvenamosios aplinkos. Didelis privalumas turėti aplinką su visomis sudėtinėmis gamtinėmis dalimis: vandeniu, želdiniais, naturaliu reljefu ir t.t.”, – sako M. Kurtinaitis.
Architektai tam skiria daug dėmesio planuodami butų erdves ir jų perėjimą į artimą aplinką – kiemą bei šių erdvių sujungimą. Kartu su būstų vystytojais ieško sprendimų, kurie atlieptų šiuolaikinio žmogaus poreikius, o sukurti privalumai padėtų malšinti psichologinę įtampą.
„Pirkėjai visuose segmentuose nori individualumo, konceptualumo, gyvenamos erdvės komforto bei išskirtinumo. Elementarūs sprendimai ir tipinio buto atributai lieka praeityje, jei nėra ryšio su kiemu ir gamta – pirkėjams toks būstas nebeįdomus. Tai skatina architektus kurti sprendimus, kurie atitiktų šių dienų gyventojų lūkesčius”, – sako architektas.
Asmeniniai padelio kortai, hamakai ir valtys
Iš šių prielaidų gimė Vilniuje kylančio gyvenamųjų namų kvartalo „Porto Franko” lauko erdvių koncepcija. Projektas išsiskiria tuo, kad didelė teritorijos dalis sąmoningai skiriama ne užstatymui, o žmonėms – aktyviam laisvalaikiui, sportui ir bendruomeniniam gyvenimui.
„Šis projektas išsiskiria unikaliais, sklype jau egzistuojančiais gamtiniais elementais, kurie tapo pagrindu visai lauko erdvių koncepcijai. Teritorijoje esantys tvenkiniai, miškas ir išraiškingas reljefas leido organiškai integruoti aktyviam ir pasyviam poilsiui skirtas erdves”, – pasakoja architektas.
Žaidimų, sporto ir poilsio zonos suplanuotos greta pagrindinių pėsčiųjų ir dviračių takų, prisitaikant prie reljefo bei išsaugant brandžius medžius ir krūmynus. Gamta šiame kvartale suvokiama ne kaip fonas, o kaip pagrindinė vertybė, todėl jos išsaugojimas ir įtraukimas į kasdienes gyventojų erdves tapo vienu svarbiausių architektų uždavinių.
Apie tai, kad lauko erdvės projektuojamos kaip visavertė kasdienio gyvenimo dalis, kalba ir nekilnojamojo turto projektų kūrėjų įmonės „NTligence” direktorė Elina Mesengiser-Garber. Kvartale buvo siekiama sukurti aplinką, kurioje gyventojams nereikėtų rinktis tarp aktyvaus laisvalaikio, poilsio ar bendravimo – visa tai integruota vienoje teritorijoje.
Čia suplanuotos nuosavos padelio ir krepšinio aikštelės, treniruoklių zonos, pėsčiųjų ir dviračių takai, taip pat poilsio erdvės laisvalaikiui prie vandens. Pakrantėse numatytos vietos hamakams ir terasoms, galimybė laiką leisti prie tvenkinio ar paplaukioti valtele.
„Stengiamės sukurti vietą, kuri primintų kurortinį miestą – tai ne tik butai Vilniuje, tai vieta kur kaimynai susitinka kieme, sporto aikštelėje ar prie vandens. Kur vaikai turi saugią erdvę judėti, o suaugusieji galimybę ilsėtis ar aktyviai leisti laiką neišvykstant iš savo gyvenamosios aplinkos“, – sako E. Messenger.
Šiuo projektu siekiama parodyti, kad šiuolaikinis gyvenamasis kvartalas gali būti ne tik funkcionalus, bet ir emociškai palaikantis – vieta, kur architektūra, gamta ir bendruomenė susijungia į vieną harmoningą visumą. Į šias laisvalaikio erdves planuojama investuoti maždaug 0,5 mln. eurų, o statybų pabaiga numatoma 2026 m.
