Klaipėdos mieste dar yra 169 gyvenamieji namai, neprijungti prie centralizuotų miesto vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo tinklų. Tai – namai, kurių savininkai nerodo iniciatyvos jungtis prie tinklų, nors gyvena teritorijose, kur AB „Klaipėdos vanduo“ šiuos tinklus nutiesė. Dauguma šių namų yra sodininkų bendrijų teritorijose.
Dalis gyventojų, nors ir nėra prisijungę prie centralizuotų tinklų, nuotekas tvarko civilizuotai: yra įsigiję individualius biologinio valymo įrenginius ar nuotekų rezervuarus ir gali pateikti sutartis su paslaugos teikėjais dėl nuotekų išvežimo.
Kita dalis gyventojų – tie, kurie negali pateikti sutarčių, tad, spėjama, nuotekas tvarko pigiausiu būdu – išleisdami jas į aplinką ir tokiu būdu teršiantys ją. Klaipėdos savivaldybė imsis griežtų priemonių, kad tokių teršėjų Klaipėdoje neliktų.
Dar viena dalis klaipėdiečių, kurie gyvena individualiuose gyvenamuosiuose namuose, neprijungtuose prie centralizuotų nuotekų tinklų, yra tie, kurie gauna mažas pajamas. Pastariesiems Klaipėdos savivaldybė turi gerą žinią.
Pusę išlaidų kompensuos Savivaldybė
Siekdama sumažinti aplinkos taršą ir skatindama gyventojus naudotis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugomis Klaipėdos mieste, Savivaldybė apsisprendė sumažinti gyventojų finansinę naštą, todėl pusę prisijungimo kaštų prisiima sau. 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimu Klaipėdos miesto savivaldybės taryba nusprendė skirti dalinį finansavimą vienbučiams, dvibučiams ir daugiabučiams gyvenamiesiems namams prijungti prie akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ valdomų centralizuotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tinklų. Minėtu sprendimu patvirtintas tvarkos aprašas nustato namams prijungti prie vandens tiekimo ir nuotekų tinklų (statybos darbams vykdyti) skiriamų lėšų dydį ir tvarką.
Numatyta, kad dalinis finansavimas skiriamas namų/daugiabučių gyvenamųjų namų butų savininkams namams prie centralizuotų geriamojo vandens ir nuotekų tinklų prijungti, kai name naudojamas geriamasis vanduo iš vietinio gręžinio arba šulinio, o namo vidaus nuotekų tinklai prijungti prie nuotekų išgriebimo duobės arba savininkai naudojasi lauko tualetais. Lėšos skiriamos užbaigus prijungimo darbus ir su akcine bendrove „Klaipėdos vanduo“ sudarius vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį. Pagal priimtą sprendimą Savivaldybė įsipareigojo gyventojams kompensuoti pusę patirtų prisijungimo prie centralizuotų tinklų išlaidų, bet ne daugiau kaip 1 tūkst.eurų.
Daugiau informacijos čia: https://www.klaipeda.lt/lt/gyventojams/bustas/prisijungimas-prie-tinklu/7554, arba kreiptis į Miesto ūkio departamento Socialinės infrastruktūros priežiūros skyriaus Butų ir energetikos poskyrį (Skirmantą Adašiūną, tel. (8 46) 39 60 82).
Skurdžiai gyvenantiems prisijungimo išlaidas padengs pilnai
Klaipėdiečiai, kurie gyvena skurdžiomis buities sąlygomis ir norėtų prisijungti prie centralizuotų vandentiekio bei nuotekų šalinimo tinklų, gali pretenduoti į kitą savivaldybės paramos rūšį. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2019 m. rugsėjo 26 d. patvirtino „Materialinės paramos tvarkos aprašą“, kuriame numatyta, kad skurdžiai gyvenantys asmenys „už vandentiekio bei nuotekų šalinimo įrenginių nutiesimo darbus“ gali gauti paramą, kuri siekia iki 20 valstybės remiamų pajamų dydžio (2500 Eur).
Klaipėdos savivaldybėje posėdžiavę įvairių sričių specialistai tarėsi, kokių veiksmų artimiausiu laiku bus imtasi namų savininkų, kurie nesijungia prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų, atžvilgiu. Minėtų 169 namų savininkai bus informuoti apie civilizuotą būdą tvarkyti buitines nuotekas – galimybes prisijungti prie tinklų, pasinaudojant savivaldybės skiriamu daliniu finansavimu. Pasibaigus nustatytam terminui į procesą ketinama įtraukti aplinkosaugininkus, kurie ir turi užtikrinti, kad nuotekos būtų pašalintos atsakingai. Pirmiausia dėmesį ketinama parodyti tiems prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų neprisijungusiems gyventojus, kurie gyvena šalia vandens telkinių
