„Uponor“ patarimai įrengiantiems grindinio šildymo sistemas
Grindinio šildymo privalumai – aukštas komforto lygis ir žymiai mažesnės energijos sąnaudos. Šildymui ir vėsinimui naudojant švelnų spinduliavimą, efektyviau vartojama energija ir nebūna skersvėjų. „Uponor“ yra vienas iš pirmaujančių šildymo ir vėsinimo sistemų tiekėjų. Toliau pateikiame atsakymus į dažnai užduodamus klausimus apie šildymo ir vėsinimo sistemų įrengimą ir jų valdymą.
Jei yra įrengtas grindinis šildymas, ar reikalingi ir radiatoriai, kad būtų palaikoma reikiama patalpų temperatūra, kai lauko temperatūra ilgesnį laiką yra labai žema?
Tinkamai suprojektuota ir įrengta grindinio šildymo sistema visiškai patenkina šildymo poreikius. Pagal šiuo metu galiojančius statybų standartus grindinio šildymo sistemą galima naudoti kaip pilnos apkrovos sistemą. Ji gali sumažinti šilumos nuostolius ir renovuotuose pastatuose.
Ar galima grindinio šildymo sistemoje įrengti vėsinimo funkciją?
Taip. Tokiu atveju bus reikalingas papildomas vėsinimo energijos šaltinis. Jei grindinio šildymo sistemoje yra įrengtas vėsinimo funkciją turintis šilumos siurblys, vėsinimo funkciją galima lengvai integruoti. Tačiau, norint pasiekti optimalias vėsinimo charakteristikas, turi būti tenkinami šie reikalavimai: šildymo ir vėsinimo vamzdžiai turi būti pakloti 10–15 cm intervalais. Be to, turi būti įrengta atskirų patalpų temperatūros valdymo radijo ryšiu sistema, pvz., DEM (dinaminio energijos valdymo), ir centrinio valdymo sistema, veikianti pagal aplinkos temperatūrą, pvz., „Uponor“ klimato valymo modulis C-46.
Kas yra svarbu vėsinimo funkcijos valdymo atžvilgiu?
Jei naudojama grindinio šildymo sistema su vėsinimo funkcija, reikalinga tiekiamo vandens temperatūros kontrolė. Rasos taško stebėsena neleis temperatūrai nukristi žemiau rasos taško. Grindinio šildymo sistema gyvenamosiose ir biurų patalpose su klimato valdymo moduliu C-46 gali būti sujungta su šešiais skirtingose patalpose įrengtais radijo ryšiu duomenis perduodančiais jutikliais H-56. Tai suteikia patikimą tiekiamo vandens temperatūros valdymą užtikrinant, kad temperatūra nebūtų žemesnė už rasos tašką.
Kaip optimaliai suderinti žemą grindiniam šildymui tiekiamo vandens temperatūrą su aukšta radiatoriams tiekiamo vandens temperatūra?
Tai turi būti valdoma atskirai. Kiekviena sistema turi turėti atskirus valdymo įrenginius, taip pat maišymo vožtuvus, jungtis ir siurblius.
Kokios grindų dangos geriausiai tinka šilumos perdavimui, ir kokios tinka mažiau?
Grindiniam šildymui labiausiai tinka keraminės ir natūralaus akmens grindų plytelės. Keraminių plytelių šiluminė varža yra 0,012 m2K/W, todėl jos gerai praleidžia šilumą. Natūralaus akmens plytelių šiluminė varža yra 0,017 m2K/W, todėl jos taip pat tinka. Grindų plytelės turi būti suklotos kuo arčiau viena kitos, kad būtų išvengta nepageidaujamų temperatūrų skirtumų. Ploni kilimai, plastikinės dangos ir prie pagrindo priklijuotas parketas taip pat tinka. Reikia atsižvelgti į parketo gamintojo reikalavimus ir medienos savybes. Slankiuoju būdu paklotas parketas, laminuotos grindys ir stori kilimai grindiniam šildymui tinka mažiau.
Ar galima grindinį šildymą įrengti senesniame pastate?
Yra specialių grindinio šildymo sistemų, skirtų renovuojamiems pastatams, kurių įrengimo aukštis yra labai mažas. Pavyzdžiui, „Uponor Minitec“ įrengimo aukštis yra tik 12 mm. Todėl konstrukcija yra tik 15 mm storio, neskaitant grindų dangos storio, ir laikant, kad lyginamojo mišinio storis yra 3 mm. Privalumas tas, kad nereikia pašalinti esamų grindų.
Ar grindinio šildymo sistemą reikia reguliariais intervalais praplauti arba atlikti kitas jos priežiūros procedūras?
Dažniausiai užtenka reguliariai patikrinti vandens slėgį ir, jei reikia, išleisti iš sistemos orą. Mišrių sistemų atveju, kuriose radiatorių ir grindinio šildymo sistemos nėra atskirtos, atliekant kitus sistemos priežiūros darbus rekomenduojama patikrinti, ar gerai veikia ir neleidžia vandens valdymo moduliai bei vožtuvai.
Ar galima atskirose patalpose, pavyzdžiui, vonios kambaryje, nenaudoti vėsinimo funkcijos?
Taip, naudojant išmanųjį valdymą. Novatoriška „Uponor“ radijo ryšiu valdoma atskirų patalpų temperatūros kontrolės sistema su dinaminiu energijos valdymu (DEM) leidžia vartotojui nustatyti šildymo parametrus kiekvienai patalpai atskirai. Ji taip pat užtikrina reikiamą energiją kiekvienai patalpai koordinuodama sąveiką tarp šilumos generavimo sistemos ir šilumos paskirstymo. Tai galioja ir šildymui, ir vėsinimui. DEM gali atjungti zonas, kuris neturi būti vėsinamos.
Kaip patikimai užtikrinti, kad grindinio šildymo sistemoje temperatūra nenukristų žemiau rasos taško?
Apsaugai nuo temperatūros nukritimo žemiau rasos taško naudojamas centrinis tiekiamo vandens temperatūros valdymo modulis bei drėgmės ir temperatūros sekimo sistema. Tai atliekama ataskaitinėje patalpoje, pavyzdžiui, toje, kurioje yra žemiausia temperatūra arba didžiausias santykinis oro drėgnis.
Ar reikia įrengti grindinio šildymo vamzdžius po virtuvės įranga?
Taip, dėl virtuvėje susidarančių garų ir fakto, kad pastato sienos funkcionuoja kaip barjeras. Garai negali pakankamai greitai išgaruoti iš patalpos, todėl šalčiausiose vietose santykinis drėgnis gali viršyti 80 %, pavyzdžiui, už nešildomos virtuvės įrangos. Dėl to ant išorinių sienų už virtuvės įrangos dažnai randama pelėsio.
Grindinis šildymas ir vėsinimas užtikrina aukštą komforto lygį, žymiai mažesnes energijos sąnaudas ir mažiau skersvėjų.
Norint grindinio šildymo sistemoje integruoti vėsinimo funkciją, turi būti įrengta atskirų patalpų temperatūros valdymo sistema ir centrinis valdymo modulis.
Radijo ryšiu valdoma atskirų patalpų temperatūros kontrolės sistema su dinaminiu energijos valdymu užtikrina reikiamą energiją kiekvienai patalpai.
„Uponor Minitec“ įrengimo aukštis yra labai mažas – 12 mm, todėl ši sistema puikiai tinka renovavimo projektams.
Grindiniam šildymui labiausiai tinka keraminės grindų plytelės, nes jos pasižymi geru šilumos laidumu. Norint užtikrinti optimalias vėsinimo charakteristikas, vamzdžiai turi būti pakloti 10–15 cm intervalais.
