Rockwool

Šilumos siurblys jūsų name – racionalus sprendimas!

Šilumos siurblys jūsų name – racionalus sprendimas!

Kas tai yra ir ką reikėtų žinoti apie šilumos siurblius?

Dar prieš dešimtmetį geoterminio šildymo sistema individualiuose namuose Lietuvoje buvo retenybė, nors pasaulyje ji gerai žinoma jau daugiau kaip 40 metų. Kiekvienas, kuris ruošiasi statyti ar jau stato savo svajonių būstą, sprendžia klausimą: kokią šildymo sistemą įsirengti, kokio tipo šilumos generavimo įrenginį (katilą) naudoti ir kiek pinigų tam reikės skirti. Kad išsklaidytume jūsų dvejones ir padidintume ryžtą apsispręsti, supažindinsime jus su šilumos siurbliais – šilumos generavimo įrenginiais jūsų namams, kurie šildo naudodami ore, vandenyje ar žemėje sukauptą saulės šilumą.

Grunte yra sukaupiama iki 98 proc. išspinduliuojamos saulės energijos. Net ir šalčiausiu metu žemėje yra susikaupę pakankamai šilumos, kurią galima panaudoti namo šildymui. Kaip tik todėl Lietuvoje sparčiai populiarėja “dirva/ vanduo” tipo šilumos siurbliai. Tai įrenginys, kuris žemėje paklotame vamzdyje cirkuliuojančiu skysčiu per šilumokaitį perduoda dirvoje akumuliuotą šilumą šilumos siurblio (ŠS) uždarame kontūre esančiam freonui. Jis garuoja, kompresoriuje pakeliamas jo slėgis, atitinkamai kyla temperatūra ir kondensavimosi metu per kitą šilumokaitį šiluma perduodama namo šildymo sistemos vandeniui.

Šilumos siurbliai- netradicinis šildymo būdas

Šilumos siurblys- tai modernus šilumos gamybos įrenginys. Jis ima pirminę energiją iš grunto, gruntinio vandens ar oro ir paverčia ją šiluma, kurią naudojame šildyti pastatui ir ruošti buitiniam karštam vandeniui. Tai pažangi, technologiškai švari šilumos gamybos technologija.

Svarbiausia yra tai, kad gaunamas šilumos kiekis yra žymiai didesnis už energiją, sunaudotą šiam rezultatui pasiekti. Kadangi tai gana brangi įranga, šilumos siurblius rekomenduojama įrengti naujuose arba renovuotuose pastatuose, kurių šiluminė varža yra didelė ir šildymui reikia tik 50-70 kW/m2.

Norint tinkamai pasirinkti šilumos siurblį, reikia atsižvelgti į keletą faktorių:

  • kokia bus šildymo sistema;
  • ar bus rezervinis katilas;
  • ar pakanka žemės kolektoriui įrengti;
  • kaip giliai yra gruntiniai vandenys.

Šilumos siurblio naudingo veiksmo koeficientas nėra pastovus dydis ir priklauso nuo pirminės energijos šaltinio temperatūros ir šilumnešio(vandens) temperatūros.

Pavyzdžiui, jeigu patalpą šildo radiatoriai, tai vandens temperatūra negali būti didesnė kaip 65°C, todėl reikia didesnės galios šilumos siurblio.

Geriausias pasirinkimas būtų šilumos siurblys, naudojantis grunto arba gruntinio vandens šilumą, pastate įrengiant grindinį šildymą. Tokiu atveju pirminio šaltinio temperatūra yra pastovi ir, šildymui naudojamas 35°C temperatūros vanduo(šilumnešis), o šilumos siurblio naudingo veiksmo koeficientas yra didelis ir gana stabilus. Šios rūšies šilumos siurblys yra ne tik pigiausias, bet ir efektyviausiai dirba.

Šilumos siurblio galia suskaičiuota, kad šilumos sąnaudos šildyti pastatą yra 120 kWh /m² per šildymo sezoną. Investicijos šilumos siurbliui įrengti, palyginus su skysto, kieto arba dujinio kuro katilo įrengimu, reikia didesnės ir ji atsiperka maždaug per 15 metų, o palyginti su akumuliacine šildymo sistema, – maždaug per 20 metų.

Dabar apie eksploatacijos kaštus. Kaip jau buvo minėta, pats efektyviausias šilumos siurblys yra naudojantis grunto arba gruntinio vandens šilumą. Pavyzdžiui, 120m ² gyvenamojo namo šilumos sąnaudos namui šildyti yra 14400 kWh per šildymo sezoną, o šildymo sezonas tęsiasi 180dienų. Išlaidos už visą šilumos siurblio sunaudotą elektros energiją ir elektros energiją, reikalingą antifrizo skysčiui judėti tarp šilumos šaltinio ir siurblio, gauname 885.71Lt. Elektros energijos kainą 0.24 cnt/kWh. Taigi eksploatacijos kaštai yra 1.23Lt./m2 per mėnesį.

Individualių namų savininkai, naudojantys pastatų šildymui kieto, skysto arba dujinio kauro katilus dar nemoka mokesčių už gamtos taršą. Nebetoli tas laikas, kai būsime Europos Sąjungos nariu ir toks mokestis taps privalomas. Tai dar vienas pliusas ekologiškai švariam šilumos siurbliui.

Lietuvoje nėra lengvatinių elektros energijos tarifų šilumos siurbliams, neskiriama lėšų tokiems vartotojams skatinti, todėl įsirengti šilumos siurblį gali tik nedaugelis gyventojų. Tikėkimės, kad ir Lietuvoje ateityje bus skatinančių priemonių įsirengti ekologišką įrangą.

Investicijų palyginimas

1. Kad ŠS apšildytų 200-300 m2 namą, jam reikia tik 3-4 kW elektros energijos – kompresoriaus ir cirkuliacinių siurblių varikliams sukti.
2. ŠS gali būti statomas bet kurioje jūsų namo patalpoje, kurioje yra reikiamas vamzdynas.
3. ŠS nereikia jokios kuro saugojimo vietos ar talpos, nes jo šilumos šaltinis yra po žeme.
Mokslininkų paskaičiavimais, viską įvertinus, investicijos, lyginant ŠS su kitų rūšių katilais, susilygina per kelis sezonus.

Šilumos šaltinis

Kad ŠS ekonomiškai šildytų, jis turi turėti teisingai įrengtą šilumos šaltinį jūsų atvirame žemės plote. Tai būtų reikiamo ilgio polietileninis vamzdis, užkastas 2 m gylyje su cirkuliuojančiu antifrizu. Nuo šilumos šaltinio kokybės ir tinkamo įrengimo tiesiogiai priklauso jūsų šilumos siurblio ekonomiškumas. Šildymas turėtų būti net keturis kartus pigesnis, lyginant su elektriniu šildymu, t.y. ¾ jums reikalingos energijos turėtų būti iš žemės. Lietuvoje įšalo gylis yra iki 1,2 m. Aplink vamzdį žemėje susidaro apie 30 cm įšalusios žemės sluoksnis, todėl sistema, kurios šilumos šaltinis yra mažesniame gylyje negu 1,5 m, bus mažiau ekonomiška, nes kompresorius daugiau dirbdamas sunaudos daugiau elektros energijos.

Šilumos siurblys naudoja dirvoje arba vandenyje natūraliai susikaupusią šilumą. Kur Jūs begyventumėte, Jūsų sklype yra šilumos, kurią galima panaudoti namo apšildymui

Paviršinio dirvos sluoksnio šiluma.

Čia naudojama maždaug vieno metro gylyje susikaupusi saulės energija. Užkasamas vamzdis, kuriame cirkuliuoja neužšąlantis skystis. Šį skystį žemės paviršiuje esanti energija sušildo keliais laipsniais. Paprastai vamzdžiui reikia 250 – 400 kvadratinių metrų ploto sklypo. Iš paviršinio dirvos sluoksnio apsorbuojama šiluma nedaro jokio poveikio augalijai.

Gręžinio šiluma.

Jei Jūsų sklypas yra mažas, arba reljefas neleidžia įrengti paviršinio dirvos sluoksnio kolektoriaus, mes rekomenduojame gręžinio šilumą. Tada sklype išgręžiamas gręžinys, kuris aprūpina Jūsų namą vandeniu ir tuo pat metu yra energijos šaltinis šilumos siurbliui. Į gręžinį įleidžiamas siurblys, kuris pumpuoja vandenį ir per šilumokaitį šildo šilumos siurblio šaldymo agentą.

Ežero šiluma.

Jeigu Jūs gyvenate netoli ežero arba kito vandens telkinio, ežero šiluma yra gera alternatyva. Panaudojamavandenyje esanti šiluma, net jei šaltą žiemą jis ir padengtas ledu. Kolektorinis vamzdis su svoriais nuleidžiamas ant dugno.

Si technologija remiasi tuo, kad sukaupta saulės energija keliais laipsniais sušildo kolektoriniame vamzdyje esantį skystį. Šilumos siurblio šilumokaityje ši šiluma perduodama Jūsų radiatoriams, taip pat gali būti naudojama vandens šildymui. Kadangi kai kurių modelių naudingumo koeficientas viršija 350 procentų, ši technika lenkia visus šiuo metu žinomus šildymo metodus. Kolektoriniame vamzdyje cirkuliuojantis skystis yra uždaros sistemos dalis, be to, jis visiškai nenuodingas. Šilumos siurblių gaminama šiluma naudojasi tūkstančiai namų savininkų visame pasaulyje.

carbontek

Kiti temos straipsniai

Jung
Moderni izoliacija
GF bankas

Gfbankas.lt

GF BANKAS paskolos internetu!

Baltparma

Baltparma.lt

Baltparma - blokeliai ir kitos statybinės medžiagos

Ruukki

Ruukkistogas.lt

Plieninė stogo danga, lietvamzdžiai

Deinavos baldai

Deinavosbaldai.lt

Deinavosbaldai.lt - baldai internetu