Franke

Grindinis šildymas

grindinis šildymas

Paskutiniu metu Lietuvoje atsirado poreikis šildyti patalpas grindų pagalba, t.y. kai šiltas grindų paviršius sušildo patalpos orą. Kadangi iš pirmo žvilgsnio tai paprastas ir suprantamas šildymo būdas, lyg ir nevertėtų apie tai daug kalbėti, o juo labiau kelti su tuo susijusias kažkokias problemas. Tačiau tikrovė atrodo šiek tiek kitaip: dėl nemokėjimo ar nežinojimo, o kartais ir sąmoningai ignoruojant reikalavimus, įrengtos šildomos grindys prastai šyla, grindų danga suskyla, atsiranda sveikatos problemų ir pan.

Dalinai tokią padėtį galima pateisinti tuo, kad šio tipo šildymas atkeliavo į Lietuvą kartu su naujomis vakarietiškomis šildymo technologijomis. Jei šios technologijos būtų buvę diegiamos vykdant visus reikalavimus, turbūt ir problemų sulauktumėme mažiau. Šildant patalpas grindų skleidžiama šiluma pasiekiamos labai geros komforto sąlygos – kojos šyla, o galva neperkaista, tačiau tai yra vienas brangiausių šildymo būdų pagal įrengimo kainą. Ėmus „specialistams“ Lietuvoje tobulinti ir piginti šį šildymo būdą, tokio tobulinimo ir atpiginimo rezultatų ilgai laukti nereikėjo. Pradėjo atsirasti anksčiau išvardintos problemos.

Sušildyti grindų konstrukciją galima keliais būdais: elektriniais kabeliais, grindyse esančiais kanalais pučiant šiltą orą, grindyse įmontuotais vamzdeliais, kuriais cirkuliuoja šiltas vanduo. Plačiausią pritaikymą įgavo šildymas elektra ir vandeniu. Vis tik sudėtingiau įrengti vandeniu šildomas grindis, todėl joms ir skirsime pagrindinį dėmesį.

Šiltas vanduo, tekėdamas grindyse esančiais vamzdeliais, sušildo betono masę, supančią vamzdelį. Betonas, pasižymėdamas geru šilumos laidumu ir didele šilumos akumuliacija, užtikrina, kad grindų paviršius šils vienodai. Šiltas grindų paviršius sušildo patalpos orą. Šiltas oras, kildamas nuo grindų paviršiaus, maišosi su patalpos oru ir palaipsniui vėsta. Dėl to patalpoje gaunamas nedidelis temperatūrų perkrytis pagal patalpos aukštį, kuris beveik atitinka teorinę idealaus temperatūrinio komforto sąvoką.

Paminėtas temperatūrų pasiskirstymas patalpoje pasiekiamas, kai teisingai atlikti šiluminiai -techniniai skaičiavimai, o darbai atlikti laikantis skaičiavimo rezultatų ir darbų vykdymo technologijos. Pagrindinis šiluminio-techninio skaičiavimo tikslas yra nustatyti vandens, tekančio vamzdeliais, temperatūrą ir horizontalų atstumą tarp grindų konstrukcijoje išdėstytų vamzdelių. Tai du pagrindiniai parametrai, apsprendžiantys grindų paviršiaus temperatūrą ir grindų įšilimo tolygumą. Vandens temperatūra vamzdeliuose gali svyruoti 35-55°C ribose, atstumas tarp vamzdelių – 10-30 cm. ribose. Reikia žinoti, kad prie didelių įstiklintų paviršių (langų, vitrinų ir pan.) vamzdelius grindyse būtina montuoti tankiau. Tai daroma grindų ruože, kurio plotis 1 m. Tokiu būdu išvengiama šalto oro srovių, krintančių nuo įstiklintų paviršių, įtakos visam patalpos temperatūrų pasiskirstymui. Neįrengus tokio ruožo, galimi nemalonūs pojūčiai, jausis šalto oro srovės prie grindų. Betonas, kuriuo užpilami vamzdeliai, turi sudaryti tam tikro storio sluoksnį. Jei sluoksnis bus per plonas, vamzdelių paklojimo vietose betonas perkais: susidarys „karšti” ruožai grindų paviršiuje. Jei betono sluoksnis per storas – daug šilumos akumuliuos betono masė, didės energijos sąnaudos, bus sudėtinga valdyti grindų darbo temperatūrinį režimą. Praktikoje nustatyta, kad optimalus betono sluoksnis sudaro 6,5 cm. Šiuo atveju betono storis virš vamzdelio – apie 4,5 cm. Į betono masę, prieš jį liejant, dedami plastifikuojantys priedai. Plastifikatorių paskirtis: padaryti betoną vienalyčiu, pašalinant oro burbuliukus ir sumažinti skilinėjimo tikimybę. Kaip minėjome, įšilusi betono masė sušildo patalpos orą, tačiau dalis šilumos gali patekti į apačioje esančią patalpą.

Tai daugeliu atvejų yra nepageidautina, todėl grindų konstrukcijoje tarp perdangos ir betono sluoksnio klojama šilumos izoliacija. Ypač svarbu parinkti teisingą izoliacijos storį, kad būtų sumažintas šilumos perdavimas į apačioje esančias patalpas arba gruntą. Grindyse tarp patalpų, kurių oro temperatūros yra vienodos, įrengiamos šilumos izoliacijos storį siūloma priimti 3,2-3,5 cm, jei naudojamas polistirolas. Jei tarp patalpų oro temperatūrų skirtumas 5°C, izoliacijos storis skaičiuojamas priimant, kad šilumos izoliacijos reikalaujama šiluminė varža turi būti ne mažesnė 1,25 m²K/W, jei skirtumas 10°C – ne mažesnė 2,62 m²K/W. Gali būti, kad šildomos grindys montuojamos ant grunto, tuomet izoliacijos sluoksnio šilumos varža turi būti ne mažesnė 2,86 m²K/W. Šis storis taip pat turi būti naudojamas, kai temperatūrų skirtumas tarp patalpų viršija 10°C.

Dažnai, net ir teisingai atlikus skaičiavimus ir kruopščiai įrengus šildomas grindis, neįvertinamas betono tūrio plėtimasis. Betonas šildomas plečiasi, todėl atsiranda vidiniai įtempimai. Taip pat besiplečiantis betonas remiasi į patalpų sienas, o tai jau pavojinga! Siekiant išvengti neigiamo besiplečiančio betono poveikio, būtina įrengti temperatūrines siūles. Jos pirmiausia įrengiamos visu patalpos perimetru ir durų angose. Temperatūrinių siūlių įrengimui gali būti naudojamos įvairios izoliacinės medžiagos, kurios yra elastingos ir turi grįžtamąją deformaciją. Dažniausiai naudojamos pūsto polietileno juostos, kurių storis apie 1 cm. Kad pilant betoną ant šilumos izoliacijos, betonas patalpos perimetru nepatektų po izoliacija, būtina temperatūrinės siūlės ir izoliacijos sujungimo vietą uždengti polietilenine plėvele. Didesnė problema yra temperatūrinių siūlių įrengimas skersai patalpos.

Kadangi Lietuvoje neturime normatyvų, reglamentuojančių temperatūrinių siūlių įrengimą, netgi didelę patirtį turintys specialistai ne visuomet žino kur ir kaip reikia įrengti temperatūrines siūles. Norime paminėti keletą užsienio valstybių normatyviniuose dokumentuose keliamų pagrindinių reikalavimų grindimis šildomų patalpų plotų suskaidymui temperatūrinėmis siūlėmis. Šildomų grindų plotas be skersinės temperatūrinės siūlės negali būti didesnis kaip 30 m². Jei vienas patalpos matmenų yra didesnis kaip 8 m, taip pat reikia įrengti temperatūrinę siūlę. Temperatūrinė siūlė skersai patalpos taip pat įrengiama, kai patalpos ilgio ir pločio santykis didesnis už 2:1. Yra ir daugiau sąlygų, apsprendžiančių temperatūrinės siūlės įrengimo būtinumą. Šildomų grindų viršutinis sluoksnis taip pat turi įtakos šildymo efektui. Viena pagrindinių sąlygų yra ta, kad jei skersai patalpos yra įrengta viena ar keletas temperatūrinių siūlių, jų vieta ir forma turi būti atkartotos ir grindų dangoje. Priešingu atveju, judant betono masyvams, temperatūrinių siūlių vietoje gali atsirasti grindų dangos įtrūkimų.

Praktiškai grindų dangai galima naudoti visas medžiagas, kurioms dangos gamintojas suteikia specialų ženklą nurodantį, kad danga tinkama taikyti šildomoms grindims. Lygiai, kaip šildomų grindų konstrukcijos apačioje įrengta šilumos izoliacija sumažina šilumos perdavimą žemyn, viršuje konstrukcijos esanti grindų danga taip pat gali įtakoti į šilumos atidavimo patalpai intensyvumą. Tai reikia įvertinti jau atliekant šiluminį-techninį šildomų grindų skaičiavimą. Geriausiai šilumą praleidžia didelį tankį turinčios dangos medžiagos: plytelės, marmuras, akmuo. Šilumos atidavimą mažina įvairios kiliminės dangos. Atskira tema yra medinė grindų danga. Tai yra pats sudėtingiausiais būdas padengti šildomas grindis ir tuo pačiu brangiausias. Didžiausios problemos atsiranda tuomet, kai džiūstant medienai susidaro plyšiai. Bandymas įrengti „plaukiojančias“ grindis daugeliu atvejų taip pat neduoda laukiamo efekto. Taisyklingai įrengiant medines grindis, apačioje turėtų būti naudojami tvirtos ir storos faneros lakštai. Galvojame, kad šiame straipsnyje nebūtina aprašinėti visos medinės dangos šildomoms grindims įrengimo technologijos, nes tai domina tik nedaugelį.

Šildomos grindys: pliusai ir minusai

„Grindimis šildomame kambaryje išlaikoma pastovi temperatūra. Šiluma kyla nuo grindų, todėl apatinėje kambario dalyje yra šilčiau,” – sakė šios srities žinovas UAB „Topma” direktorius Vytautas Poškus.

Eksploatacijos požiūriu patogesnis yra grindų šildymas, o pavyzdžiui, radiatoriai kartais prakiūra arba tik vienas radiatoriaus šonas šyla. Grindimis šildomoje patalpoje yra daugiau vietos, nes nelieka radiatorių ar kitų šildytuvų.

Specialistai nerekomenduoja grindimis šildyti patalpų, jei jos retai naudojamos (pavyzdžiui, sodo nameliuose). Tai neapsimoka, kadangi praeina nemažai laiko, kol grindys įšyla ir apšildo patalpą.

Mažas plotas – brangiau

Daugiabučio gyventojas, norėdamas įsirengti grindų šildymą, pirmiausia turi atsisakyti centralizuoto šildymo ir įsirengti savo katilinę, o tai daugumai žmonių – per brangu.

Grindų apšildymo sistema nėra brangesnė nei kitos sistemos, brangiau kainuoja tik jos įrengimas. UAB „Topma” direktorius V. Poškus teigė, jog labiau apsimoka šildyti didesnį grindų plotą, nes mažo ploto kvadratas – visada brangesnis.

Tai naudinga žinoti

Šiluminės izoliacijos sluoksnis sulaiko šilumą viduje. Minimalus supresuotos izoliacijos storis – 5 milimetrai. Jis gali būti pagamintas iš putplasčio plokščių (mažiausiai 20 kietumo klasės), taip pat tinka akmens arba stiklo standi vata. Izoliacijai naudotina polietileno danga, kuri apsaugo nuo drėgmės.

Kiti temos straipsniai

Ruukki
Moderni izoliacija
GF bankas

Gfbankas.lt

GF BANKAS paskolos internetu!

Baltparma

Baltparma.lt

Baltparma - blokeliai ir kitos statybinės medžiagos

Ruukki Products AS

Ruukkistogas.lt

Plieninė stogo danga, lietvamzdžiai

Deinavos baldai

Deinavosbaldai.lt

Deinavosbaldai.lt - baldai internetu