Anza

Duoklė ekologijai ir jūsų kišenei

Duoklė ekologijai ir jūsų kišenei

Energijos taupymas, gamtos išteklių tausojimas ir vis drąsiau akcentuojama medžiagų ekologiškumo svarba jau šiandien nubrėžia ateities būsto kriterijus. Statyti namus iš ekologiškų statybinių medžiagų Europoje pamažu tampa ne tik savotiška mada, bet ir sąmoningu supančios aplinkos tausojimo bei racionalumo liudijimu. Nenuostabu, kad tokiais motyvais vadovaujasi ir vartotojai, pasirenkantys ekologiško būsto reikalavimus atitinkančias šildymo sistemas ir kuro rūšis.

Pagaliau atsinaujinančių energijos išteklių platesnis naudojimas – viena svarbiausių mūsų šalies energetikos politikos strateginių nuostatų. Lietuvos energetikos ekspertų skaičiavimai rodo, kad šilumos gamybai naudojamas vietinis biokuras, drastiškai brangstant importuojamam iškastiniam kurui, individualiems namams šildyti yra ne tik ekologiškesnis, bet ir gerokai pigesnis šilumos šaltinis. Todėl prognozuojama, kad biokuru kūrenami šildymo įrenginiai netruks išpopuliarėti naujai besikuriančiose gyvenvietėse tarp individualių namų ir sodybų savininkų.

Pastaruoju metu Lietuvoje, kaip ir daugelyje ES šalių, užuot renkantis tradicinius suskystintųjų dujų, dyzelino ir malkomis kūrenamus kietojo kuro katilus vis dažniau pereinama prie medienos granulėmis, briketais, skiedromis ir pjuvenomis kūrenamų katilų. Pagrindinė tokio pokyčio priežastis – patogumas, nauda ir socialinė atsakomybė. Medienos briketų ir granulių panašumas pagal dydį, drėgmės kiekį, pjuvenų dalelių tankį suteikia galimybę visiškai automatizuoti degimo procesą ne tik dideliuose energiniuose objektuose, bet ir gyvenamųjų būstų šildymo įrenginiuose.

Medienos briketai Medienos pjuvenų briketai gaminami iš supresuotų medienos pjuvenų ir panašių atliekų arba specialiai užaugintų energinių augalų sausos masės ir puikiai tinka visiems kietojo kuro katilams ir židiniams. Briketai gaminami iš biomasės, todėl priskiriami atsinaujinančios energijos klasei.

Degant medienos briketams, neišsiskiria jokių kenksmingų medžiagų, todėl namuose neatsiras nemalonaus kvapo. Minimali briketų išskiriama šiluma – 4 500 kcal/kg, tai mažiausiai du kartus daugiau, nei gaunama šildantis malkoms. Gamybos metu medienos pjuvenos džiovinamos ir tik tada suspaudžiamos dideliu slėgiu, taip suformuojant briketus. Produktas pagamintas iš ekologiškai švarių, jokiais cheminiais preparatais neapdorotų pjuvenų.

Briketai gali būti naudojami židiniuose, taip pat kaip kietasis gyvenamųjų namų šildymo įrenginių kuras.

Medienos granulės

Kitas sparčiai populiarėjantis šilumos šaltinis – medienos granulės, gaminamos iš pjuvenų, drožlių ir skiedrų. Šios medžiagos gamybos metu išdžiovinamos, sumalamos ir supresuojamos. Dėl didžiulės granulių suspaudimo jėgos mažoje granulėje sukaupiamas itin didelis kuro kiekis, todėl nenuostabu, kad medienos granulės išsiskiria gerokai didesne šilumine verte nei malkos. Be to, jas lengviau sandėliuoti ir transportuoti, jos užima mažiau vietos. Medienos granulių kaloringumas – apie 1,7 karto didesnis nei ąžuolinių malkų, todėl granulėms sandėliuoti reikia dukart mažiau vietos nei malkoms. Tai itin aktualu gyvenantiesiems senamiesčiuose, kur sandėliuojamoms malkoms gali tekti paaukoti nemažą ir taip nedidelės gyvenamosios erdvės dalį.

Gaminant granules, į aplinką neišskiriama gamtai kenksmingų chloro ir kitų dujų, nenaudojama jokių cheminių priedų. Visus granulių degimo produktus vėl įsisavina augalai – taip sukuriamas uždaras biologinis ratas. Medienos granulių katilas pagal tai, koks yra jo veikimas ir priežiūra, prilygsta dujiniam katilui.

Granulės iš rezervuaro į katilą tiekiamos automatiškai. Esant standartiniam rezervuarui, namo katilinė kuru aprūpinama mažiausiai penkioms paroms. Įsirengus didesnį rezervuarą, automatizuotą namo šildymą galima užtikrinti net visam žiemos sezonui. Eksploatacijos metu granulinių degiklių priežiūrai skiriama tiek pat laiko, kaip ir skystojo kuro: vienkartinis profilaktinis valymas šildymo sezono pabaigoje. Lietuvoje medienos granules gamina kelios dešimtys įmonių, todėl jų visuomet galima įsigyti be jokių kliūčių.

Palyginti su neapdirbtu medienos kuru, tiek medienos granulių, tiek briketų pranašumai akivaizdūs: mažesnė vidinė drėgmė, iki penkių kartų didesnė energinė vertė, deginti reikia paprastesnių įrenginių, paprastesnė priežiūra, patogesnis sandėliavimas (užima tris kartus mažiau vietos nei malkos), galimybė ilgesnį laiką saugoti kurą be supuvimo grėsmės, mažiau teršiama aplinka. Dar viena atsinaujinančio kuro alternatyva – šiaudų granulės, naudojamos tiek automatizuotoms stambioms katilinėms, tiek individualiems namams šildyti.

Didžiosios Lietuvos įmonės negranuliuotais šiaudais šildo jau seniai, tačiau ilgą laiką šia ekologiška ir pigia medžiaga šildytis negalėjo individualių namų savininkai dėl problemų, susijusių su šlako formavimusi, be to, tradiciniams granuliniams katilams ji netinka.

Šiaudų granulės

Šiandien jau galima įsigyti patobulintų katilų, kuriuos galima kūrenti ne tik medienos, bet ir šiaudų granulėmis. Be to, specialistų teigimu, toks šildymo būdas – vienas pigiausių. Skaičiuojama, kad pasirinkus medienos granules naujos statybos namo 1 m² šildymas kainuotų 1 litą, šildytis šiaudų granulėmis – kiek mažiau nei 2 litus, o dujomis – net dvigubai brangiau. Tik malkomis šildytis būtų pigiau, tačiau malkas patiems tenka rankomis keisti keliskart per dieną. Šildantis šiaudų granulėmis, visiškai užpildžius katilo 200 kg talpos bunkerį, vėl jį papildyti reikėtų tik po 3–4 dienų. Palyginti su medienos granulėmis, reikia pastebėti, kad pastarosios yra kaitresnės ir kaloringesnės, tačiau kartu ir brangesnės.

Šiaudų degimo procesas ypatingas tuo, kad ši medžiaga labiau smilksta, nei dega, tačiau dėl to ir jos degimas ilgiau trunka. Tokios krosnies ypatybė – kad joje labai tiksliai reguliuojamas oro padavimo kiekis, leidžiantis šiaudų granulėms ir degti, ir nesišlakuoti, kas nutinka įprastuose katiluose. Turint omenyje tai, kad šiaudai – šalutinis produktas (neužima papildomų plotų), kad jų nereikia auginti specialiai, kaip žilvičių ar gluosnių (beje, užaugančių ne per vienus metus…), o didžiuliai jų kiekiai Lietuvoje kasmet supūdomi ar tiesiog sudeginami laukuose, ši kuro rūšis ilgainiui gali tapti viena patraukliausių biokuro alternatyvų.

Ypatingas dėmesys dūmtraukiams

Pasirinkus ekologiško kuro šildymo įrenginius, vienu svarbiausių kriterijų tampa sistemos sandarumas. Čia ypatingas vaidmuo tenka dūmtraukiams. Šiuo atžvilgiu ypatingo dėmesio nusipelnė moderniausia modulinių kaminų sistema Europoje „Absolut“. Nors ši dūmtraukių sistema universa- li, tačiau ją tikslingiausia taikyti kaip šiuo metu itin populiarėjančio ekologiško namo koncepcijos elementą. Šiandien tai – optimaliausias sprendimas.

„Absolut“ dūmtraukio vamzdis, kaip ir kitų „Schiedel“ siūlomų kaminų modelių, – šamotinės keramikos gaminys su mineraliniais priedais, tačiau pastarasis gaminamas pagal kitokią technologiją.

Itin aukštoje temperatūroje ir dideliame slėgyje atliekamas vadinamasis sausasis presavimas, po kurio gaunama tankesnė ir homogeniškesnė medžiaga. Dėl šios priežasties kaminas tampa gerokai atsparesnis drėgmei. Taip pagaminto vamzdžio sienelių storis siekia nuo 6 iki 8 mm.

Dėl gerokai nei įprastai plonesnės sienelės toks kaminas daug atsparesnis aukštai temperatūrai ir jos svyravimams. Tai, be kita ko, itin aktualu ir tuomet, kai kaminas sumontuotas užmiesčio arba tokiame name, kuriame rečiau būnama, tad ir jo temperatūra dažnai kinta. Kuo greičiau keraminis vamzdis įšyla, tuo greičiau sistemoje užtikrinama tinkama trauka. Dūmai, kildami per įšilusį keramikos vamzdį, kur kas lėčiau atvėsta, nei kildami per šaltą. Kol keramika įšyla, šiluma iškeliauja pro kaminą, todėl, pavyzdžiui, storų plytų sienelių plytiniuose kaminuose retai kada užtikrinama tinkama trauka. Kol tokio kamino sienelės įšyla, išvaistoma nepaprastai daug šilumos.

Dar vienas svarbus kaminų sistemos „Absolut“ pranašumas – universalumas. Ji pritaikyta tiek kietajam, tiek skystajam kurui, dujoms, esant žemoms ir aukštoms išmetamųjų dujų temperatūroms (iki 400 ºC). Ši sistema tinka visiems katilams – tiek kondensaciniams, tiek paprastiems. Sistema itin atspari rūgštims, drėgmei ir ugniai (net iki 90 min.). Nepriklausomybė nuo senkančių išteklių Šiuo metu įvairios biomasės granulių, drožlių, šiaudų, grūdų kūrenimo technologijos sparčiai populiarėja, tampa vis efektyvesnės ir prieinamesnės. Specialistų teigimu, ekonominiu požiūriu toks kūrenimas net apie du kartus pigesnis nei skystuoju kuru. Be to, kūrenant biomase, naudojamas vietinis kuras gerokai padidina nepriklausomybę nuo ekonominių ir politinių veiksnių, turinčių įtakos atvežtinio iškastinio kuro kainoms.

Kita priežastis, skatinanti atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą, – baigtiniai iškastinio kuro (anglių, naftos, dujų) ištekliai. Prognozuojama, kad dėl šios priežasties kuro, ypač naftos, kainos turi tendenciją augti ir, esant tam tikroms nepalankioms sąlygoms, sukelti energetikos krizes. Biomasės ir kitų atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas didesniu mastu padėtų sušvelninti tokių energetikos krizių padarinius.

Kiti temos straipsniai

Jung Lietuva
Moderni izoliacija
GF bankas

Gfbankas.lt

GF BANKAS paskolos internetu!

Baltparma

Baltparma.lt

Baltparma - blokeliai ir kitos statybinės medžiagos

Ruukki Products AS

Ruukkistogas.lt

Plieninė stogo danga, lietvamzdžiai

Deinavos baldai

Deinavosbaldai.lt

Deinavosbaldai.lt - baldai internetu