Trinkelės – tai tvirta, ilgaamžė paviršiaus danga, kuri naudojama takams, aikštelėms, įvažiavimams, gatvėms, šaligatviams, laiptams, gyvenamųjų namų kiemams ir sodams, transporto stovėjimo aikštelėms, statinių pasieniams grįsti. Trinkelėmis išklotas Jūsų kiemas, sodo takai, įvažiavimai, keliukai ne tik atrodys tvarkingai, bet taip pat bus ilgaamžiai. Trinkelių grindiniai yra lengvai prižiūrimi, patogūs ir estetiški. Tačiau, tam, kad grindinys atrodytų nepriekaištingai ir tarnautų ilgai, būtina darbus atlikti pagal tam tikrą technologiją. Taip pat labai svarbu naudoti tik kokybiškas medžiagas.
Deja, ne visada klojimo darbai atliekami taip, kaip to reikalauja taisyklės: pasitaiko technologijos pažeidimų, naudojamos netinkamos medžiagos. Pasitaiko, kad keliai ir šaligatviai pradeda banguoti, įgriūna, o atskiri elementai išsijudina ir subyra. Siekiant šito išvengti, klojant trinkeles reikia laikytis technologinių reikalavimų, naudoti tik tam tinkamas medžiagas ir specialią įrangą.
Pagrindo paruošimas
Pirmasis darbas turėtų būti žemės, kur bus klojamos trinkelės, sutankinimas. Dėmesį ypač reiktų skirti jo drenavimui. Jei gruntas drėgnas ir nelabai tvirtas, reiktų naudoti specialias geosintetines medžiagas. Kita vertus, jei gruntas smėlėtas, dažnai visiškai nereikia kloti laikančiojo sluoksnio.
Atramos grįstai dangai paruošimas
Skersinis atramos nuolydis turi atitikti skersinį išorinės dangos nuolydį. Atraminio sluoksnio storis būna 2–5 cm. Viršutinės ribos viršyti negalima, nes, veikiant eksploatacinėms apkrovoms, gali deformuotis išorinė danga. Kaip atraminis sluoksnis tinkamiausias yra 0–2 arba 0–4 mm frakcijos smėlis, 1–3 arba 2–5 mm skalda, taip pat trupinto smėlio ir 0–5 mm skaldos mišinys. Stambių dalelyčių dydis neturi viršyti 8 mm.
Atkarpose, kur transportinė apkrova didesnė, kaip jungiamąją atraminio sluoksnio medžiagą rekomenduojama naudoti cementą arba kalkes. Vietose, kurias dengia stogai, atraminio sluoksnio medžiagos paprastai lieka sausos ir birios. Tokiu atveju trinkelės klojamos į sausą skiedinį ir atitinkamą skaldos masę, o baigus darbus visi tarpai tarp trinkelių užpildomi smulkiu smėliu.
Taisyklingas klojimas
Plyteles ar trinkeles reikia kloti tiksliai pagal aukštį, nuolydžio kampą ir įvertinus kelio kryptį, paliekant reikiamo dydžio plyšius.
Suspaudžiant paviršių net ir mažiausio klojimo broko pašalinti nepavyks. Tai pasakytina ir apie klojamus akmenis su tarpikliais. Tiesa, tarpiklių negalima vertinti kaip pilnaverčio užpildytų siūlių pakaitalo. Jie gali būti naudojami tik kaip pagalbinė priemonė, siekiant sukurti atitinkamo pločio siūles. Siūlių išsidėstymą ir dydį šalia šaligatvio blokų ir kitų atitveriamųjų elementų ar pastatų būtina planuoti prisilaikant moduliavimo tinklelio. Šiuo atveju reiktų nepamiršti, kad, įvertinus grindinio elementų gamybos technologiją, leidžiama dydžių paklaida yra ±3 mm.
Siekiant, kad siūlės būtų tiesios, maždaug kas 3 m nutiesiamos išilginės virvelės. Žymint didelius plotus būtina virveles ištempti dviem kryptimis ir kas 1–3 m kontroliuoti, kaip išlaikomi tiesūs kampai. Kaip grįstų paviršių įrėminimą reikia naudoti į betoną klojamus bordiūrus arba kraštų elementus, kurie dažniausiai ganėtinai patikimai priima dangos kraštų apkrovas. Tokias užtvaras kloja prieš įrengiant išorinę grindinio dalį, kad būtų užkirstas kelias skersiniams nukrypimams ar akmenų sėdimui.
Atsiremiančias į pastatus grindinio atkarpas kloja taip, kad paviršiniai vandenys tekėtų ne prie pastato, o nuo jo. Priešingu atveju būtina numatyti nutekamuosius griovelius ir lietaus vandens kanalizaciją prie pastato.
Pagal DIN 18318 standartą paviršiniai nelygumai 4 metrų ilgio kontrolinėje trinkelių ar plytelių grindinio atkarpoje negali viršyti 10 mm. Tiesa, šio kriterijaus, priklausomai nuo išorinės dangos struktūros, ne visada reikia laikytis. Betoninių trinkelių aukščio skirtumą galima kompensuoti klojant jas į sąlyginai purų smėlingą atraminį sluoksnį.
Įrangos trinkelių klojimui pasirinkimas
Siekiant iš trinkelių iškloti kokybiškus ir ilgaamžius paviršius, tikslinga naudoti šiuolaikinę techniką. Vibracinės plokštės su darbine 130 kg mase ir išcentrine 18–20 kN jėga tinka tankinti grįstus iki 6 cm aukščio paviršius. 8–10 cm aukščio grįstų paviršių tankinimui naudojamos 170–200 kg vibracinės plokštės, kurių išcentrinė jėga ne mažesnė negu 20–30 kN. Dar storesniems grįstiems paviršiams tankinti reikia naudoti nuo 200 iki 600 kg masės vibracines plokštes, turinčias 30–60 kN išcentrinę jėgą. Vibracinėmis plokštėmis ne tik tankinamas gruntas, taip pat ir jungiamasis tranšėjose ar atvirose erdvėse, bet ir sutankinami sunkūs akmenys grįstuose grindiniuose. Vibracines plokštes lengva eksploatuoti, jei naudojamos papildomos standartinės plokštės. Nesunku, naudojantis hidrauline sistema, reguliuoti mašinos judėjimą pirmyn ir atgal, vibracinė plokštė turi elektrinį įjungimą ir papildomus greičio režimus.
Vibracinės plokštės yra kompaktiškos, jų svorio centras yra žemai ir jos turi minimalų darbinį aukštį. Reguliavimo sistema leidžia nesunkiai mašiną pritaikyti bet kokiam grunto tipui. Papildomo greičio režimas leidžia padidinti vibracinės plokštės judėjimo greitį statybų aikštelėje iki 28 m/min. Specialus guminis apvadas, skiriantis viršutinę masyvią mašinos dalį ir vibracinę plokštę, apsaugo įrangą nuo purvo. Vibraciją gerokai susilpnina nuožulnūs amortizatoriai.
Vibracinis suklotų elementų tankinimas
Sutankinus vibracine plokšte iki pastovios būklės, galima gauti lygų paviršių. Kai naudojamos vibracinės plokštės su reguliuojama išcentrine jėga, priklausomai nuo elemento storio, reikia rinktis mažiausia galingumą.
Galutinis paviršiaus apdirbimas
Baigtą tankinti išgrystą paviršių reikia apibarstyti smėliu, kuris turi kurį laiką pasilikti ant šio paviršiaus, kad gerai užpildytų visas siūles.
Grindiniai, kuriais juda automobiliai, turi turėti tvirtu ir atspariu užpildu užpildytas siūles, kad postūmio jėga, kurią sukuria ratų apkrova, patikimai būtų perduodama nuo vieno elemento kitam, nes kitaip elementai pradės slinktis iš savo vietų. Ypač aktualus siūlių užpildymas yra mašinų plovimo aikštelėse ir degalinėse. Siūlių plotis neturi būti mažesnis negu 8 mm. Norint parinkti tinkamą užpildančią medžiagą, reikia įvertinti klimato ir eksploatacines sąlygas. Naudojamos bituminės ar analogiškos užpildymo medžiagos išsaugo tam tikrą grindinio paviršiaus elastingumą.
Reklama: skalda
